Aš Noriu Meilės - Aš Bėgu Nuo Meilės

Aš Noriu Meilės - Aš Bėgu Nuo Meilės
Aš Noriu Meilės - Aš Bėgu Nuo Meilės
Anonim

Viską, ką žmogus daro, jis daro, kad būtų mylimas. Pradedant nuo ankstyvos vaikystės. Natūraliam vystymuisi žmogus turi sėkmingai išgyventi du svarbius procesus - susiliejimą ir atskyrimą [1].

Atsiradęs pasaulyje, mažas žmogus yra visiškai neapsaugotas, t.y. nenustačius meilės savo motinai, jis neišgyvens. Susivienijimas su tėvais yra būtinas norint sukurti pagrindinį saugumo jausmą. Vaikas bučiuojamas, apkabinamas, juo rūpinamasi. Jis negali suprasti, kad tarp tėvų vyksta bėdos, kad mama per daug pavargsta, jaučiasi susierzinusi. Vaikas negali suprasti, bet jis sugeba tai pajausti.

Emocinė sfera vystosi anksčiau nei loginis mąstymas. Mažas žmogus sugeba jausti emociškai šaltą mamą. Taip pat verta paminėti, kad kūdikis dar neatskiria išorinio pasaulio nuo savęs. Todėl viduje taip stipriai jaučiamas viso pasaulio nesaugumas. Aš per mažas, kad galėčiau pasikliauti savimi ir neturiu kuo pasikliauti išorėje. Būtent šiuo laikotarpiu atsiranda gilus priklausomybę sukeliantis elgesys - kai dėl mažam žmogui nežinomų priežasčių nutrūksta prisirišimas prie tėvų. Pasąmoningai, jau suaugęs, žmogus ieškos tų santykių, kuriuose partneris bus kietas, staiga išnyks ir išliks įtemptas. Toks partneris yra būtinas norint pakartoti šią žaizdos situaciją, kur jums tik reikia tapti kitokiu ir nusipelno meilė emociškai atskirtam draugui.

Žmogui būtų lengviau vystytis, pajutus šio pasaulio saugumą, tačiau net priešingu atveju jis toliau tyrinėja pasaulį. Vaikas supranta, kad jis yra atskiras žmogus ir kad daug ką gali padaryti pats. Netoliese esantys reikšmingi artimieji turi sukurti saugias jo vystymosi ribas. Tačiau kartais tėvai neturi pakankamai jėgų ir laiko skirti pakankamai dėmesio savo vaikui. Juk greičiau iš šaukšto pašerti košę, nei paduoti vaikui šį šaukštą. Bijodami, kad kūdikis įkris į balą, galite netyčia per skausmingai patraukti jo ranką. Sistemingai pažeidžiant vaiko ribas, jo pasirinkimas gali būti pabėgti nuo artimų santykių, kad išsaugotų savo ribas.

Mes tikrai negalime žinoti, kokios traumos slypi mūsų vaikystėje. Svarbu tai, kad kartais mes sukuriame destruktyvius santykius arba bėgame nuo galimų santykių suaugus, būdami šios traumos įtakoje. Suaugę žmonės kartais prieštarauja sau, vengia intymumo, bet tikisi to. Jauni seksualūs žmonės, norėdami sulaukti pripažinimo (prilygsta meilei), skelbia savo nuotraukas socialiniuose tinkluose, tačiau nuo intymumo jie bėga kaip nuo ugnies. Neįmanoma būti artimam neatsivertus, netapus pažeidžiamam. Bet jūs taip pat negalite paaukoti savęs jokiems santykiams.

Kartą gatvėje pirkau mandarinus. Vaisius pardavusi moteris buvo akivaizdžiai susierzinusi. Ji kažką su nepasitenkinimu kalbėjo, o kai atėjo mano eilė, ji atsiduso ir pasakė: „Tikriausiai šiandien aš niekada nevalgysiu pietų“. Padėkojau už mandarinus, nusišypsojau, palinkėjau kuo greičiau pasirūpinti savimi ir skaniai papietauti. Ji nusišypsojo, prapliupo ir šioje keistoje moteryje pamačiau mažą mergaitę. Mergina, kuri labai stengiasi pelnyti tėvų dėmesį. Ji sunkiai dirba, kad susilauktų meilės.

[1] Remiantis Berry ir Janey Winehold pabėgimu nuo intymumo

Rekomenduojamas: