Priminimas Tėvams „Paauglystės Bruožai“. Rekomendacijos Tėvams

Turinys:

Video: Priminimas Tėvams „Paauglystės Bruožai“. Rekomendacijos Tėvams

Video: Priminimas Tėvams „Paauglystės Bruožai“. Rekomendacijos Tėvams
Video: Paaugliai ir priklausomybės Ką daryti tėvams? 2024, Balandis
Priminimas Tėvams „Paauglystės Bruožai“. Rekomendacijos Tėvams
Priminimas Tėvams „Paauglystės Bruožai“. Rekomendacijos Tėvams
Anonim

Paauglystė tradiciškai laikoma sunkiausiu išsilavinimo amžiumi. Šio amžiaus sunkumai daugiausia susiję su brendimu, kaip įvairių psichofiziologinių ir psichikos sutrikimų priežastimi

Sparčiai augant ir fiziologiškai pertvarkant kūną, paaugliams gali pasireikšti nerimas, padidėjęs jaudrumas ir sumažėjusi savigarba. Įprasti šio amžiaus bruožai yra nuotaikų kaita, emocinis nestabilumas, netikėti perėjimai iš linksmybių į neviltį ir pesimizmas. Išrankus požiūris į artimuosius derinamas su ūmiu nepasitenkinimu savimi. Centrinė psichologinė neoplazma paauglystėje yra paauglio suaugusiųjų jausmo formavimas, kaip subjektyvi požiūrio į save kaip suaugusįjį patirtis. Ir tada prasideda kova dėl jų teisių, nepriklausomybės pripažinimo, o tai neišvengiamai sukelia konfliktą tarp suaugusiųjų ir paauglių.

Rezultatas - paauglystės krizė. Poreikis išsilaisvinti iš tėvų globos yra susijęs su kova už nepriklausomybę, įsitvirtinimą kaip asmenybę. Reakcija gali pasireikšti atsisakymu laikytis visuotinai priimtų normų, elgesio taisyklių, vyresnės kartos moralinių ir dvasinių idealų nuvertinimu. Smulki globa, pernelyg didelė elgesio kontrolė, bausmė atimant minimalią laisvę ir nepriklausomybę apsunkina paauglių konfliktą ir išprovokuoja paauglius į negatyvizmą ir konfliktus. Būtent šiuo sunkiu laikotarpiu vaikui keičiasi orientacinė (reikšminga) grupė: nuo giminių, tėvų iki bendraamžių. Jis vertina savo bendraamžių nuomonę, pirmenybę teikia jų, o ne suaugusiųjų visuomenei, kurios kritiką jis atmeta, draugystės poreikis, orientacija į kolektyvo „idealus“aštrėja. Bendraujant su bendraamžiais modeliuojami socialiniai santykiai, įgyjami įgūdžiai įvertinti savo ar svetimo elgesio ar moralinių vertybių pasekmes. Bendravimo su tėvais, mokytojais, klasės draugais ir draugais pobūdžio ypatybės daro didelę įtaką paauglystės savivertei. Savigarbos pobūdis lemia asmeninių savybių formavimąsi. Tinkamas savigarbos lygis formuoja pasitikėjimą savimi, savikritiką, atkaklumą ar net pernelyg didelį pasitikėjimą savimi ir užsispyrimą.

Santykių su bendraamžiais kūrimas, varžymasis, netikrumas dėl tolesnio gyvenimo, nepasitikėjimas savo sugebėjimais - jiems kyla daug sunkumų ir streso, o mes, tėvai, stengiamės jiems padėti, dažnai prisiimdami didelę jų dalį. Tačiau būtent įveikdami šiuos sunkumus jie ir išsivysto. Suteikdami jiems „stebuklingą piliulę“, kažką nuveikdami dėl vaiko, mes jų nedžiuginame, bet palengviname jų kančias ir … neleidžiame jiems vystytis. Taip, jam dabar sunku, bet tik taip galima išmokti gyventi. O kas nutiks tada, pilnametystėje, kai nebus tėčio, mamos ir tos, kuri laiku išleis piliulę? Kada jis bus vienas su savimi? Išeitis net iš pačių nemaloniausių ir sunkiausių paaugliui situacijų ir būsenų yra pažinti save, o didžiausias dalykas, kurį gali padaryti tėvai, yra padėti jam tai padaryti.

NĖRA sunkių vaikų! Nepageidaujamas probleminio vaiko elgesys dažnai yra jo psichinis bandymas „visais būdais išgyventi“jam nepalankiomis aplinkybėmis. Todėl vaikui būtina suprasti, palaikyti, žinoti, ką jis galvoja, ką jaučia. Tam reikia nustatyti taisykles šeimoje: abipusės pagarbos taisykles, beverčius sprendimus ir „aš“pranešimų naudojimą, bendrauti „jausmų kalba“, kurios įgūdžius rekomenduojama būti įtvirtintas ir naudojamas šeimoje.

Aš žinutė arba aš tarimas yra pokalbio vedimo būdas. Jūs esate žinutė: „Vėl vėluoji“, „Tu nepadarei to, ko prašiau“, „Tu nuolat darai savo darbą“, visi jie prasideda kaltinimais kitam asmeniui ir dažniausiai asmeniui būdamas gynybinėje padėtyje, jis nesąmoningai jaučia jausmą, kad yra užpultas. Štai kodėl daugeliu atvejų, reaguodamas į tokią frazę, žmogus pradeda gintis, o geriausias būdas apsiginti, kaip žinote, yra puolimas. Dėl to toks „pokalbis“grasina peraugti į konfliktą.

„Aš“žinutė turi keletą privalumų, palyginti su „jūs žinute“:

1. Tai leidžia išreikšti mintis ir jausmus pašnekovui neįžeidžiančia forma.

2. „Aš žinutė“leidžia pašnekovui geriau jus pažinti.

3. Kai mes atvirai ir nuoširdžiai reiškiame savo jausmus, pašnekovas tampa nuoširdesnis išreikšdamas savo. Pašnekovas pradeda jausti, kad juo pasitikima.

4. Išreikšdami savo jausmus be įsakymo ar papeikimo, paliekame pašnekovui galimybę pačiam priimti sprendimą.

Metodas

1. Pradėkite frazę aprašydami faktą, kuris jums netinka kito žmogaus elgesyje. Pabrėžiu, būtent faktas! Jokių emocijų ar žmogaus kaip asmens vertinimo. Pavyzdžiui, taip: „Kai vėluoji …“.

2. Toliau turėtumėte apibūdinti savo jausmus, susijusius su šiuo elgesiu. Pavyzdžiui: „esu nusiminęs“, „nerimauju“, „esu nusiminęs“, „nerimauju“.

3. Tada turite paaiškinti, kokį poveikį šis elgesys daro jums ar kitiems. Pavėluoto pavyzdžio tęsinys gali būti toks: „nes turiu stovėti prie įėjimo ir sustingti“, „nes nežinau, kodėl vėluoji“, „nes turiu mažai laiko bendrauti su jumis “ir pan.

4. Paskutinėje frazės dalyje turite informuoti apie savo norą, tai yra, kokį elgesį norėtumėte matyti vietoj to, kuris sukėlė nepasitenkinimą. Pavėluotai tęsiu pavyzdį: „Labai norėčiau, kad paskambintumėte man, jei negalėsite atvykti laiku“.

Vaikui reikia suteikti daugiau laisvės ir atsakomybės už savo veiksmus, nespręsti už jį, nepriversti ir nereikalauti, atsisakyti kaltinamosios pozicijos, tuo pačiu teikiant paramą, kompetentingai jam vadovaujant

„Magiški klausimai“, vedantys vaiką:

Ko jūs norite?

Kodėl tu to nori?

Įsivaizduokite, kad jau gavote tai, ko norite. Ką ketinate daryti? Kiek džiaugsitės? Ar tikrai to norite?

Kodėl manai, kad to neturi?

Kas gali įtakoti situacijos pasikeitimą?

Ką tu darysi?

Kokios gali būti pasekmės jums ir kitiems?

Kas tau yra sunkiausia?

Ką patartumėte kam nors kitam, jei jis būtų jūsų vietoje?

Įsivaizduokite dialogą su išmintingiausiu pažįstamu žmogumi. Ką jis tau lieps daryti?

Nežinau, ką daryti toliau. Ką tu manai?

Jei kas nors kitas pasakytų ar tai padarytų, ką jaustumėtės, galvotumėte? Ką darytumėte toliau?

Ką laimėsite ir ką prarasite, jei tai padarysite?

Ką turėtų sugebėti? Kur ir kaip tai išmoksi?

Kas gali jums padėti ir kaip?

Kada pradėsite tai daryti?

Ar tikrai su tuo pasieksite savo tikslą?

Kokie galimi sunkumai ir kliūtys?

Ką tokiu atveju darysite?

Dialogo pavyzdys, paimtas iš interneto platybių, ir, ačiū autoriui! (pavyzdys, žinoma, perdėtas ir sustiprintas norint suprasti techniką):

Sūnus: Aš noriu X-BOH

Mama: Kodėl?

Sūnus: Aš žaisiu. Tai puiku. Galite persikelti ten.

Mama: Kodėl vis dar neturite?

Sūnus: Nes tu neperki!

Mama: Kodėl aš neperku?

Sūnus: Nes tu neturi pinigų.

Mama: Visai ne, ar ne?

Sūnus: Taip, bet jūs jų neišleisite „X-VOX“

Mama: Kodėl?

Sūnus: Nes tu juos išleidi kitiems dalykams.

Mama: Kokias?

Sūnus: Turbūt labiau reikalingi.

Mama: Kas gali pakeisti?

Sūnus: Jei išleisime mažiau?

Mama: Ko tu nori atsisakyti dėl X-BOH?

Sūnus: Iš filmų ir saldainių

Mama: Ar galite apskaičiuoti, kiek tokiu būdu sutaupysite per mėnesį?

Sūnus: Apie tūkstantį

Mama: Kiek mėnesių sutaupysite tokiam „X-VOX“?

Sūnus: Pusantrų metų.

Mama: Ar gali laukti pusantrų metų? Gyventi pusantrų metų be filmo ir saldainių?

Sūnus: Ne

Mama: Ar yra kitų idėjų?

Sūnus: Ar aš eisiu į darbą?

Mama: Kur tave veš į darbą, kai tau bus 11 metų? Kas tau sumokės?

Sūnus: Niekur. Nežinau.

Mama: Kol to nežinai, kol nesugalvoji, kaip užsidirbti pinigų, ką dar gali pasiūlyti savo tikslui pasiekti?

Sūnus: Reikia daugiau uždirbti.

Mama: Puiku. Ar galite man pasakyti, kaip galiu uždirbti daugiau?

Sūnus: Dirbk daugiau.

Mama: Kur aš galiu tam skirti laiko?

Sūnus: Kažko kito nedaryti.

Mama: Pavyzdžiui? Aš negaliu pabusti, pavalgyti, pailsėti. Kur dar mano laikas?

Sūnus: Jūs vis tiek einate į parduotuvę, gaminate maistą, plaunate indus.

Mama: Kas dar?

Sūnus: Jūs vis dar siurbiate.

Mama: Ko aš negaliu padaryti? Kas tai padarys už mane?

Sūnus: Galiu siurbti, plauti indus.

Mama: Super! Kaip tik ketinau nusipirkti indaplovę. Tai kainuoja tiek pat, kiek X-BOX. Bet jei jūs plaunate indus, tada man nereikia indaplovės. Ar esate pasiruošę plauti indus kiekvieną dieną, jei perkame „X-BOX“?

Sūnus: Žinoma!

Mama: Ar esate pasiruošęs plauti indus šešis mėnesius, kol vėl sutaupysime indaplovės?

Sūnus: Paruošta.

Mama: O jei neįvykdysi susitarimo? Jei aš nusipirksiu „XBOX“ir jūs atsisakysite plauti indus? Ką tada turėčiau daryti?

Sūnus: Na, bus sąžininga, jei atimsite X-BOX iš manęs.

Mama: O jei pakankamai žaisite per dvi dienas, ar pavargsite nuo X-BOH ir nustosite plauti indus? Tada neturėsiu pinigų indaplovei, švarių indų. Kaip aš jausiuosi? Kaip jaustumėtės, jei būtumėte aš?

Sūnus: Kad mane apgavo.

Mama: Ar ir toliau tikėsite žmogumi, kuris jus apgavo?

Sūnus: Ne.

Mama: Ar ir toliau su juo derėsitės, ką nors padarysite?

Sūnus: Ne.

Mama: Ar turėsite kitų pageidavimų, kai gausite X-BOX?

Sūnus: Žinoma.

Mama: Tai yra, jūs suprantate, kad jei jūs, gavęs X-VOX, pažeisite mūsų susitarimo sąlygas, tada aš nesistengsiu įgyvendinti jūsų tolesnių troškimų? Ar suprantate, kad jūsų interesai yra įvykdyti sutarties sąlygas?

Sūnus: Žinoma.

Mama: Kas gali sutrukdyti įvykdyti sąlygas?

Sūnus: Aš galiu pavargti.

Mama: Kaip siūlote išspręsti problemą?

Sūnus: Leiskite man sekmadienį turėti laisvą dieną nuo patiekalų.

Mama: Gerai. Susitarti?

Sūnus: Sutinku.

Palyginkite su kitu dialogu:

Sūnus: Aš noriu X-BOH

Mama: Leisk man nusipirkti, bet tam tu visada plausi indus ištisus metus, išskyrus savaitgalį. O jei ne, tada daugiau nieko tau nepirksiu.

Panašu, kad susitarimas yra tas pats. Tačiau rezultatas yra kitoks. Antruoju atveju sąlygas vaikui nustato suaugęs asmuo. Pirmuoju atveju pats vaikas (padedant pagrindiniams klausimams) susitarė, o tai reiškia, kad supratimo ir atsakomybės už sutarties sąlygų laikymąsi lygis bus didesnis. Ir vaikas taip pat įgijo patirties sprendžiant gyvenimo problemą.

Šis požiūris sukuria bendros kūrybos atmosferą tarp tėvų ir vaikų. Iš tėvų pusės tai yra vaiko interesų laikymasis ir vaiko vedimas „stebuklingų klausimų“pagalba. Iš vaiko pusės tai yra kūrybinės paieškos, jų pasirinkimų tyrimas, sprendimų priėmimo drąsa, energinga veikla. Pagrindinis vaiko elementas čia yra sąmoningumas ir atsakomybė: „Aš žinau, kaip galiu pakeisti savo gyvenimą“.

Rekomenduojamas: