Išdidumas Kaip Sustojimas Vystymuisi

Video: Išdidumas Kaip Sustojimas Vystymuisi

Video: Išdidumas Kaip Sustojimas Vystymuisi
Video: Sesame Street: Arrested Development Sings Pride 2024, Kovas
Išdidumas Kaip Sustojimas Vystymuisi
Išdidumas Kaip Sustojimas Vystymuisi
Anonim

Kiekvieno žmogaus arsenale yra daug nuostabių būdų apsisaugoti nuo gyvybės, vienas iš jų - pasididžiavimas (kuris dažniausiai pasireiškia kaip vidinio pranašumo prieš kitus jausmas ar menkinimas). Jis vystosi dėl šeimos ir visuomenės požiūrio ir yra patikima apsauga, leidžianti asmeniui išsaugoti save ir savo idėjas apie pasaulį, kad ir kokios jos būtų pasenusios. Juk keisti save yra nepatogu ir baisu, daug labiau pažįstama tokiai pažįstamai ir pažįstamai pelkei. Net su purvinu vandeniu, bet saugu.

Išdidumas klastingas. Ji dažnai maskuojasi prisidengdama meile ir rūpesčiu („tu esi pati mieliausia pasaulyje, raudonuojanti ir baltesnė“) ir daro išankstines išvadas, bandydama apsaugoti žmogų nuo skausmo ir nereikalingų rūpesčių. Ji šnabžda: „Jis nevertas mažojo piršto ant rankos!“, Nuvertina jausmus ir verčia jus palikti santykius pakelta galva. Tada žengti tą patį grėblį naujuose santykiuose. Ji klijuoja etiketes, pataria ir smerkia, nes žino, kaip gyventi geriau ir teisingiau. Užuot radę ko pasimokyti iš kitų žmonių. Ji prisiima atsakomybę už viską ir už visus (arba, priešingai, visada kaltina aplinką), užuot prisiėmusi savo atsakomybės dalį ir padariusi išvadas ateičiai.

Kitų žmonių jausmai ir norai nėra svarbūs pasididžiavimui, tačiau jie turėtų užsitarnauti mandagų elgesį ir pagarbą savo pavyzdingu elgesiu. Tai gali pasireikšti nuolatiniuose pokalbiuose apie save, savo sielos draugą, vaikus, kompaniją ir pan. Su žinute: „Pažvelk į mane - aš geresnis už tave!“. arba „Aš esu nelaimingiausias žmogus šioje planetoje“. Tai reikalauja, kad žmonės ir pasaulis neabejotinai atitiktų žmogaus lūkesčius ir įvykdytų jo prašymus bei reikalavimus, antraip jiems teks susidurti su destruktyvia agresijos, pasmerkimo, įžeidinėjimų, pasipiktinimo, pretenzijų, pavydo, pavydo ir keršto jėga. Ji nepripažįsta, kad klydo, ir neatsiprašo. Ji teikia pagalbą „iš viršaus“, pabrėžia savo pranašumą, tikisi audringo dėkingumo ir pripažinimo, tačiau pati gali likti nedėkinga. Ji pasireiškia nepasitenkinimu savo gyvenimu („pasaulis man toks neteisingas“) ir varo žmogų į aukos būseną. Ji dažnai draudžia priimti dovanas ir kalbėti apie savo norus („aš galiu sau tai leisti“), užsimaskavusi kuklumu ir savarankiškumu ir neleidžia pradėti darbo be pasitikėjimo, kad tai bus padaryta puikiai.

Išdidumas gali toliau augti dėl pasiekimų įvairiose gyvenimo srityse, kurios palankiai išskiria talentingą saulę nuo pilkos masės; arba skaitydami daug knygų (lankydami įvairius mokymus, kursus ir pan.) ir kaupdami daugybę diplomų, kuriais visada galite pasigirti. Dažnai pasididžiavimas persekioja žmones, padedančius profesijoms (mokytojus, gydytojus, psichologus), nes jie dažnai gauna galimybę pajusti savo visagalybę.

Neretai pasididžiavimas nuodija socialinį žmogaus gyvenimą, kaip ir vėžinė ląstelė nuodija organizmą, atsisakydama gyventi pagal jos įstatymus. Juk ji visais įmanomais būdais palaiko žmogaus suformuotas pasaulio idėjas, atsisako pripažinti, kad pasaulis yra teisingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kad jame visi žmonės yra lygūs ir unikalūs savaip, nėra blogo ar gero, ir kiekvienas žmogus derina ir šviesiąją, ir tamsiąją pusę. Ir kad niekas neturi teisės smerkti kito ir pakilti aukščiau jo, priskirdamas sau Dievo vaidmenį.

Išdidumas gali lemti šeimos, draugų praradimą ir visišką vienatvę. Ji neleidžia išmesti pasenusių pančių, primetamų gyvenimo būdo, visuomenės stereotipų ir moralės, susiklosčiusių per daugelį metų; trukdo suvokti ir pripažinti, kad tikrai nenorite pripažinti ir suprasti savo tikrųjų troškimų. Atsižvelgiant į tai, kad žmogus jau yra kažkaip prisitaikęs prie šio pasaulio (nors ir kreivai), išdidumas stabdo jo vystymąsi ir gali sukelti degradaciją.

Ką daryti su pasididžiavimu, jei tai jau trukdo gyventi ir vystytis?

- visų pirma pripažinti jo egzistavimą bet kurioje iš jo apraiškų;

- Sutikite, kad ji saugo šeimos ir visuomenės primestus stereotipus, ir peržiūrėkite juos (kurie yra tinkami ir kurie jau seniai yra beviltiškai pasenę), pakeisdami visus „būtina“ir „privalo“žodžiais „aš noriu“ir „tai Būtų malonu ; ieškai minčių, dėl kurių jautiesi įskaudintas ar susierzinęs;

- Prisiimkite atsakomybę už savo gyvenimą (tapkite savo gyvenimo autoriumi);

- Išmokite priimti žmones tokius, kokie jie yra, primindami sau, kad kituose pastebime tik tai, kas jau yra savyje; išmokti žavėtis jų teigiamomis savybėmis ir sakyti komplimentus;

- Kai tik norite ką nors pasmerkti, priminkite sau, kad kiekvienas žmogus kovoja mūšyje, apie kurį mes nieko nežinome (arba, kaip sakė Lao Ji: „Niekada nepasmerk žmogaus, kol nenuėjai ilgo kelio jo batuose“);

- Stenkitės užsiimti labdara ir daryti gera anonimiškai - kad niekas apie tai nežinotų;

- vesti dėkingumo Pasauliui dienoraštį ir ieškoti pasiteisinimo nuoširdžiai padėkoti aplinkinei erdvei už bet kokius žodžius ir poelgius (pavyzdžiui, žmogui dėl dingimo lifte, kaprizingam vaikui už kantrybės pamoką ir pan.);

- Praktikuokite atidų klausymą, nebandydami paskaityti, patarti ar įterpti ypač tinkamų pastabų;

- Psichiškai nuimkite karūną, paversdami tokį paprastą ir žemišką žmogų;

- Atlikti „nešvarius“darbus, kurie yra žemiau mūsų orumo (plauti indus, kasti lovas, plauti grindis laiptinėje rankomis ir pan.).

Ir anksčiau ar vėliau ateis momentas, kai žmogui nebereikės pasididžiavimo apsaugos ir jis pradės rinktis, kaip ir apie ką galvoti ir kokias emocijas patirti tam tikroje situacijoje. Jis bus atviras kitiems žmonėms, savo troškimams ir Pasauliui, o Pasaulis jam atsakys.

Rekomenduojamas: