Nereikia Mylėti, Atleisti Ir Apsimesti šventu

Turinys:

Video: Nereikia Mylėti, Atleisti Ir Apsimesti šventu

Video: Nereikia Mylėti, Atleisti Ir Apsimesti šventu
Video: Egidijus Lukšys - Atleidimas 2024, Balandis
Nereikia Mylėti, Atleisti Ir Apsimesti šventu
Nereikia Mylėti, Atleisti Ir Apsimesti šventu
Anonim

Nereikia mylėti, atleisti ir apsimesti šventu

Jūs turite mylėti savo tėvus, net jei jūsų vaikystė buvo kaip vienas iš pragaro ratų, nes jie jus pagimdė. Turite atleisti savo buvusiam vyrui, net jei jis jus sumušė ir pažemino, kad pradėtumėte gyvenimą iš naujo. Jūs turite kartą ir visiems laikams atsikratyti visų sunkių emocijų, užsiauginti sparnus ir eiti gyventi į dangų. Nes tokiems šventiesiems Žemėje nėra vietos.

Kokias emocijas ir mintis jumyse sukelia ankstesnė pastraipa? Sutartis? Jausmas, kaip turėtų būti, tiesa? O gal susierzinimas, pyktis ir atstūmimas? Aš tiesiog turiu pastarąjį. Nesuprantu, iš kur atsirado ši atleidimo samprata. Atsiprašau, ir viskas praeis. Atleisk man, ir mano siela taps lengvesnė. Tai turi būti kažkokia religija. Žmogus stengiasi priartėti prie Dievo. Ir Dievas visiems atleidžia. Jis negali būti įskaudintas, nes Jis yra aukščiau už pasaulietišką patirtį. Taip, tik mes - žmonės, negalime tiesiog nutraukti savo emocinės esmės. Ir tai gerai, nes emocijos daro mus žmonėmis.

Nemanau, kad galite atleisti už stiprų nusikaltimą tiesiog valios pastangomis. Nemanau, kad galite prisiversti mylėti ką nors vien dėl to, kad jūs ir tas žmogus dalinatės genais. Bet tu gali apsimesti, kad atleidi. Pasakyti, kad praeities nuoskaudos tavęs nebesekioja, bet kažkodėl staiga labai suserga. Arba daugiau neužmegzti santykių. Arba keistų košmarų.

Būna, kad žmogus sako: „Žinau, kad turiu jam / jai atleisti, stengiuosi iš visų jėgų, bet negaliu“. Ir šis žmogus kenčia nuo kaltės jausmo, dėl to, kad jis yra toks blogas, nes negali atleisti. Bet neturėtumėte! Būkite sąžiningi sau. Tu buvai sužeistas. Skauda, kraujuoja, o užuot gydę, puošiate gėlėmis. Jums nerūpi jūsų psichinė sveikata, tačiau bandote parodyti kitiems, koks esate dosnus. Dosnus, malonus, geras, su krūtinės anga.

Taigi, jūs turite būti kerštingas, kerštingas ir sukramtyti visą savo gyvenimą dėl kažkieno padarytų skriaudų? Nereikia jokių kraštutinumų. Būkite atsargūs su savimi. Pripažinkite, kad buvote nuskriausti. Kad tau skaudu ir liūdna. Esate nusiminęs, piktas. Jūs verkiate. Supraskite visą savo jausmų ir emocijų spektrą. Suteikite savo sielai laiko nudžiuginti. Jei yra galimybė pasikalbėti su smurtautoju, pasikalbėkite apie tai, kas jus įžeidė ir kaip jaučiatės. Jei ne, parašykite jam laišką, kuriame paaiškinsite viską, kas susikaupė jūsų sieloje, viską, kas skauda. Šio laiško niekam nereikia duoti. Galite jį sudeginti, nuskandinti, suplėšyti į mažus gabalėlius ir paleisti vėją, įsivaizduodami, kad jūsų skausmas dingsta kaip popierius. Skirkite skausmo laiką, kad pasiliktumėte savo sieloje nustatytą laiką. Tegul ji būna kaip svečias. Žinok, ji pasiliks ir išeis. Ji tikrai paliks save. Tik neverk jos.

Keista, kad jei neapsimesime šventaisiais, nemylėsime ir neatleisime mums nemalonių, atleidimas ilgainiui tyliai įsikurs mūsų sieloje. Ir vieną dieną mes staiga suprantame, kad žaizda užgijo, o aplink save išaugo gėlės.

Rekomenduojamas: