Smurto Traumos Psichoterapija

Turinys:

Video: Smurto Traumos Psichoterapija

Video: Smurto Traumos Psichoterapija
Video: Психотерапия при посттравматическом расстройстве. Сам себе психотерапевт. 2024, Balandis
Smurto Traumos Psichoterapija
Smurto Traumos Psichoterapija
Anonim

Psichologas, CBT metodas

Čeliabinskas

Po sužalojimo (seksualinis smurtas, mušimas, ilgas patyčių poveikis, bet kokios masinės patyčios, lėtinis psichologinis smurtas šeimoje ir kt.) 55% atvejų žmogus gali patirti rimtą netinkamą prisitaikymą.

Nusivylimas atsiranda dėl to, kad pažeidžiamas įprastas aukos suvokimas apie save ir supančią tikrovę: pasaulis pradeda atrodyti kaip pavojinga vieta, žmogus yra priverstas būti padidėjusio nerimo ir įtampos būsenoje. atsiranda nauja grėsmė, sumažėja savigarba, nuotaika tampa prislėgta dėl minčių apie savo nesėkmę, bejėgiškumas kažką keičia, atsiranda sunkumų tarpasmeniniuose santykiuose, prisijungia įvairūs psichosomatiniai sutrikimai - kūno skausmas, drebulys, nemiga, persivalgymas ar Priešingai, apetito stoka …

Image
Image

Streso reakcijos

Sutrikimo laipsnis gali svyruoti nuo lengvo iki sunkaus, su psichiniais intarpais.

Sutrikimo laipsniui įtakos turi daugybė veiksnių: emocinio stabilumo lygis, asmenybės psichologinės gynybos pobūdis, streso sunkumas, jo trukmė ir kt.

Pateiksiu pavyzdį, kaip mano draugė vyresnioji sesuo buvo išprievartauta ir pateko į psichozę. Kurį laiką ji niekam nepasakojo apie šį įvykį, užsidarė, buvo prislėgta. Viskas paaiškėjo tik po apžiūros psichiatrijos ligoninėje, kur draugės sesuo atsidūrė, kai pradėjo matyti haliucinacijas ir bandė nusižudyti. Po išrašymo gedimai pasikartojo, jei ji nustojo vartoti vaistus. Kartais nakvodama pas draugą, savo akimis mačiau šią psichozę, kaip jos mama bandė susidoroti su agresijos priepuoliu, o paskui ilgai įtikinėjo išeiti iš vonios ir nesižudyti. Išgėrusi vaistų ji nurimo ir užmigo. Mano draugės mama dirbo naktį, todėl draugė paprašė pernakvoti pas ją, nes ji bijojo sesers išpuolių ir vizijų.

Image
Image

Žinoma, pasekmės ne visada būna tokios baisios, tačiau, kad ir kaip būtų, jos sutrikdo aukos savijautą ir prisitaikymą.

Kuo greičiau po trauminės situacijos žmogus kreipiasi psichologinės pagalbos, tuo mažesnė tikimybė susirgti lėtiniu PTSS.

Kognityvinė elgesio terapija gali padėti efektyviai valdyti PTSD poveikį arba bent jau sumažinti sutrikimo intensyvumą.

PTSD terapija susideda iš šių etapų:

1. su baime susijusių kognityvinių ir emocinių struktūrų suaktyvinimas (baimių, susijusių su obsesinėmis mintimis ir nerimo turinio vaizdais, suaktyvinimas, traumų prisiminimų atgaivinimas - mintys, vaizdai, pojūčiai, jausmai); 2. panardinimas (ekspozicija): palaipsniui panardinant į trauminę situaciją, žmogus supranta, kad jis ne tik sugeba atlaikyti trauminius prisiminimus, bet ir dėl pripratimo sumažėja patirties intensyvumas; 3. pažinimo pertvarkymas: neigiamų įsitikinimų keitimas; 4. kitokio scenarijaus sukūrimas kliento vaizduotėje (konstruojamas kitoks požiūris į tai, kas įvyko, kai auka atleidžia save nuo kaltės, iš naujo įvertina savo elgesį, asmenybę); 5. kadangi PTSS eigą dar labiau apsunkina lydinčios problemos žmogaus gyvenime, taip pat atliekama jų analizė, formuojamas naujas suvokimas ir reagavimo strategijos; 6. klientas mokomas susidoroti su nerimu.

R. Leahy, R. Pavyzdys.

Image
Image

Knygoje I. G. Malkina-Pykh rekomendavo, kad PTSS psichologinę pagalbą teiktų tos pačios lyties asmuo kaip auka.

Psichoterapinės intervencijos turėtų būti skirtos didinti kliento savivertę.

Reikėtų vengti spaudimo, jei pagalbos ieškantis asmuo nenori tęsti terapijos ar kalbėti apie kokius nors įvykius.

Dirbant po traumos svarbu atsižvelgti į kliento išradingumą ir motyvaciją.

Rekomenduojamas: