Mes Visi Kilę Iš Vaikystės2 „Laikyk Burną, Kad Nekiltų Problemų Kitiems“

2024 Autorius: Harry Day | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 15:49

Šios istorijos pradžia vaikystėje, kaip ir daugelis kitų. Kai konfliktai šeimoje ar neigiama tėvų nuotaika, vaikas prisirišo prie savęs ir tikėjo, kad tėvas ar mama juo nepatenkinti.

Niekas jam nepaaiškino, kad suaugusieji gali patirti skirtingus jausmus ir emocijas, o priežastys gali būti visiškai skirtingos, o ne tik geras ar blogas vaiko elgesys.

Šiandien noriu apsieiti be analizės, vertinimo, komentarų. Tai daro patys klientai pokalbio metu. Tik atvejai iš praktikos.

Prašymas: nuotaikų kaita, nerimas, nepasitenkinimas savimi, jokio noro.

- Pasakyk mums, kas tau kelia nerimą?

-Yana: Ryte jaučiuosi gerai, tada atsiranda nerimo būsena, neįvertintas emocinis fonas, man labai sunku įvertinti savo jausmus.

Kas labiau susiję su jūsų nerimu? Dėl ko nerimaujate?

-Yana - aš nežinau, kaip tai apibūdinti, tai kažkoks netikrumas. Buvimo ne vietoje būsena, jausmas, kad darau viską neteisingai ir beprasmiškai

-Ir kaip tai padaryti teisingai? O kalbant apie tai, kas turėtų būti teisinga?

-Jana- gerai, jei man tai patinka?

-Kas tau patinka? Prisiminkite paskutines akimirkas. Dėl ko pakyla nuotaika ir atsiranda džiaugsmas?

-Yana - negaliu prisiminti, dažnai jaučiu, kad darau tai tik tada, kai turėčiau ar turėčiau.

-Aš teisingai suprantu, pasirodo, kad tau to nereikia?

-Yana: visą laiką tai darau „privalau“kažkam, bet ne sau. Taigi aš neprisimenu, ko iš tikrųjų noriu.

- Apibūdinkite tai, ką reikėtų daryti ir kodėl? Kam? Ir kam to reikia?

-Yana- pavyzdžiui namų darbai, jie mane vargina, nedžiugina, labiau kaip pareiga.

-O be tvarkos namuose, ką dar veiki?

-Yana- Neprisimenu, viskas man netinka. Man nepatinka namas, darbas, žmonės.

-Kas jums netinka, pavyzdžiui, namas? Ir kur tu tada nori gyventi?

-Yana- bute ir kad viskas gerai?

-Ir kaip suprasi, kad viskas jau gerai, kokie yra šio „gėrio“kriterijai.

-Yana: turėtų būti mėgstamiausias darbas, draugai, su kuriais galėtum maloniai ir atvirai bendrauti.

-Gerai, o su kokiais žmonėmis gali sau leisti atvirai bendrauti?

-Yana - jie turėtų įkvėpti man empatijos, pasitikėjimo, ir tada aš jaučiuosi atsipalaidavusi ir laisva, turėtume turėti bendrų interesų, tai man artimi žmonės.

- Kokius žmones galima pavadinti artimais? Apibūdinkite juos

-Yana- draugiška, bendraujanti, juokinga.

-Kaip jausitės bendraudamas su jais?

-Yana: Jaučiausi - ramybė, saugumas.

-Ar visi kiti žmonės jums kelia pavojų?

-Koks pavojus? Ką jie tau gali padaryti?

-Yana: pavyzdžiui, jie pradės diskutuoti apie mane už nugaros ir aš nesu patenkintas.

-Po kokių jų žodžių tai tampa nemalonu?

-Yana: pavyzdžiui, pasakyti, kad nesu bendraujanti ir tu negali iš jos ištarti nė žodžio.

-Aš teisingai suprantu, ar buvo tokių atvejų? Papasakokite apie juos.

-Yana: taip, buvo, kai jie manęs kažko paklausė ir aš atsakiau, tada aš buvau kaltas sakydamas, kad neteisingai, tai reiškia, kad jie nepatenkinti tuo, apie ką aš kalbu, ir tada geriau išvis tylėti. ir dabar aš mieliau dabar tyliu, kad tokių situacijų nekiltų.

-Aš teisingai suprantu, bijau kalbėti su žmonėmis, nes nežinau, ko iš jų tikėtis?

-Yana: Taip, ir man buvo jausmas, kad žmonėmis negalima pasitikėti.

- Dažnai pasitaikydavo panašių situacijų ir kokios jos būna?

-Yana: mmm, kada nusprendžiau neužmiršti? tai buvo 3 klasėje. Kaimynas priėjo prie manęs ir pradėjo klausinėti, kaip mes gyvename (mūsų šeima). Po šio įvykio mama kažkaip įsižeidė ir pradėjo su manimi mažiau kalbėti, sakydama tokią frazę: „Tu negali būti toks pasitikintis ir geriau neužmiršti. Tada nusprendžiau, kad geriau išvis nieko nesakyti, kad nesukeltų problemų kitiems, nes nežinoma, kaip tai gali atsigręžti į mane ir žmonės apskritai nustos su manimi bendrauti, kad nebūtų jausmo. kaltės jausmo, dabar man labiau patinka tylėti.

-Apie kokį bendravimą galime kalbėti, jei nusprendėte tylėti?

- Vadinasi, pavojinga reikšti savo požiūrį, nes nežinai, kaip į tai reaguos kiti žmonės? Taigi jūs esate dėl visko kalti ir esate atsakingi už visus aplinkinius, už jų emocijas, elgesį, įvykius iš savo gyvenimo? Tada atsakykite į klausimą, prašau: ar žinotumėte, kad papasakoję apie kai kuriuos įvykius iš kitų žmonių gyvenimo, jie pajus nepatogumo jausmą sau?

-Yana: ne

-Ar tai reiškia, kad tas nejaukumo jausmas yra tavo jausmas? Kaip tiksliai galima jausti gėdą ir kitus jausmus, kurie paprastai vadinami neigiamais? Ir kodėl tada jie turėtų su jumis pasidalinti šiomis detalėmis?

-Yana: ne

-Kieno tai jausmai? Kieno tai atsakomybė? tavo ar tų žmonių?

-Yana: jie.

-Ar sutinkate, kad neturėtumėte būti atsakingas už kitus aplinkinius žmones?

-Yana: taip

-Ar teisingai suprantu bendravimo baimę nuo vaikystės?

-Yana: taip, taip pat tai, kad mano nuomonė nieko nereiškia, o mano mintys ir jausmai niekam nerūpi, nes jie visi gyvena teisingai. ir aš klystu.

Ar teisingai suprantu: negyvenu pagal savo norus ir mintis? Darau tai, ko reikia kitiems.

-Yana- taip, apskritai niekada neturėjau savo nuomonės, visada gyvenau kažkieno galvoje.

-O dabar pasakyk man, ar įmanoma iš karto patikti 10 žmonių, turinčių skirtingą požiūrį, pavyzdžiui? ir kodėl tas kitas požiūris yra geresnis ar turėtų sutapti su tavo, nei kažkieno požiūriu, pagal kokius kriterijus jis geresnis už tavo ir kam geresnis?

-Yana: ne, žinoma, neįmanoma įtikti visiems.

-Jūs padarėte keletą nepriklausomų veiksmų. bent retkarčiais. pavyzdžiui, priėmė sprendimą dėl kažko?

-Yana- taip, institutas, santuoka ir gimdymas. ir padarė išvadą, kad mano savarankiški veiksmai nieko gero neduoda, kokiu momentu dingsta noras veikti?

Kokiu momentu tai atsitinka?

-Jana: kai suklydau

-Dabar prašau pasakyk man, ar įmanoma įgyti naujos patirties nepadarius klaidų ir nepataisius klaidų?

-Yana: ne, neįmanoma, mano idealumas, principas mane vargina - ar tai idealu, ar to visai nedaryti?

-O kiek toli nuėjote laikydamiesi šio principo, kiek žingsnių sugebėjote žengti laikydamasi šio principo?

-Yana: ne greičiau, priešingai, bijau ką nors padaryti

-Ir tai reiškia, jei mes negalime to padaryti iš karto, tai ką tai reiškia? Ir ką reikia padaryti, kad judėtum toliau?

-Yana- norint pakeisti situaciją, reikia keisti kai kuriuos žingsnius, aš skubu nuolat, jokio ryžto, net parduotuvėje negaliu nieko pasirinkti ir nuspręsti, ko man reikia. Manau, kad tai neveiks, išleisti pinigus ar ne. Teisinga ar neteisinga.

-Prašau atsakyti, kaip taip atrodyti? Ar turite omenyje ką nors, kas daro viską taip? Ir kas yra šis žmogus?

-Yana, aš tokių žmonių nepažįstu, bet visi mano veiksmai manęs netenkina, aš visada iš musės pripučiu dramblį ir geriau nieko nedaryti ir sėdėti.

- O kas dažniausiai lemia sėdėjimą ir nieko neveikimą? Aš teisingai suprantu, ar man reikia visko iš karto? ir idealiai idealu? atsakykite į klausimą, kaip jis turėtų atrodyti tobulai ar gerai? ji turi spalvą, kvapą, kokie yra šio idealo kriterijai?

-Yana: turėtų būti pasitenkinimo jausmas, matyt, to tiesiog nėra. nes jei daryčiau kitaip, nėra jokios garantijos, kad jis man tiktų kitaip. ar tada gali tiesiog suteikti sau teisę klysti dažniau, kad tai rastum teisingai ir idealiai? kitaip kaip aš tai suprasiu?

-Aš teisingai suprantu, tu visada esi nepatenkintas savimi ar aš bandau atitikti kažkieno nuomonę?

-Yana: taip. gal bandau sutapatinti su kitu nuomone.

-Ar įmanoma įtikti visiems ir ar tai tikrai sukels pasitenkinimo jausmą su viena sąlyga (kažkam tai patinka, o ne man)?

-Yana: jei atvirai, aš nežinau, kodėl kažkieno nuomonė man tokia svarbi ir kodėl kažkieno nuomonė yra svarbi, bet mano nėra svarbi. Taip pat iniciatyva yra baudžiama, todėl geriau nieko nedaryti.

-Jums padeda įtikinimas- iniciatyva baudžiama ir tavo neveikimas. prie ko veda neveiklumas?

-Yana: ne, tai nepadeda

- Na, mes turime 2 elgesio modelius - vienu atveju stovime vietoje, bijodami suklysti, o kitu modeliu - klystame ir taip įgyjame savo patirties, kurios mums labai reikia. Kuris modelis tau labiausiai patinka?

-Yana: antra

-Kokia žmogaus ateitis kiekviename iš šių modelių, kas laukia žmogaus vienu atveju, o kas kitu? ir kuris modelis jums bus naudingiausias?

-Yana - pirmoji nieko neveda ir bet kuriuo atveju kils nepasitenkinimas, kad aš nieko nedarau, o kitu atveju bus nepasitenkinimas tik dėl baimės suklysti, bet tai lemia pokyčius.

-Yana- Aš paprastai slepiu galvą smėlyje bet kokioje sudėtingoje situacijoje, užuot išsprendęs šią situaciją, o tai galiausiai lemia tai, kad aš bėgu, slepiuosi ir nieko nedarau, aš nežinau, kaip išspręsti šias situacijas, aš tiesiog nezinau kaip …

- Na, kaip galima išmokti spręsti situacijas, pasitelkus ką?

-Yana: patirtis, aš tikriausiai tiesiog nežinau, kaip prisiimti atsakomybę.

-Ką tau reiškia prisiimti atsakomybę už save?

-Yana - Aš nelabai suprantu to prasmės, bet tikriausiai, jei priimsime sprendimą ar pasirinksime, ar esame pasirengę prisiimti atsakomybę už šio pasirinkimo pasekmes ir rasti savyje jėgų išspręsti situaciją

Kokias išvadas galima padaryti po mūsų pokalbio?

-Yana: Turėčiau būti pasirengusi bet kokiam įvykių vystymuisi ir nesijaudinti dėl to, išmokti arba spręsti problemas, arba pakeisti savo požiūrį į šią situaciją, o tai reiškia imtis tokių veiksmų, dėl kurių aš patirsiu pasitenkinimo jausmą gyvenime viskas vyksta sklandžiai, visi daro klaidų, reikia turėti savo nuomonę ir mokėti ją apginti, reikia išmokti įsiklausyti į savo nuomonę. Taip pat imtis nepriklausomų veiksmų, kad ši nuomonė atsirastų. Ir buvo patirties sprendžiant tam tikras situacijas.