2024 Autorius: Harry Day | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 15:49
Daugelyje šeimų ir daugelyje žmonių yra toks supratimas, kad pyksta tik itin blogi žmonės. Ką čia kalbėti apie kitus žmones! Aš pats gyvenau labai ilgai - didžiąją gyvenimo dalį turėjau tokį įsitikinimą.
O aš bijojau ir nemokėjau pastebėti savyje pykčio, o juo labiau - išreikšti jį kitiems. Man tai buvo tabu. Aš geras žmogus! Ir geras žmogus neturėtų pykti!
Tik pradėjęs studijuoti geštalto metodą pradėjau daugiau suprasti emocijas. Apie tai, kodėl ir kam mums jų reikia ir ką su jais daryti.
Ir tada buvo supratimas, kad vadinamosios neigiamos emocijos, kurių daugelis siūlo atsikratyti, nėra visiškai tiesa. Jie taip pat nėra tokie neigiami. Tai galima pavadinti labai sąlygiškai. Nes jie duoda daug naudos. Mums jų taip pat reikia, kaip ir vadinamųjų teigiamų emocijų.
Viename iš savo straipsnių jau rašiau apie tai, kokios emocijos mums yra. Aš trumpai pakartosiu save. Jie mums yra tarsi signalai apie tai, kaip gerai mes gyvename. Jei tai yra džiaugsmo, malonumo ar pasitenkinimo emocijos ir pan., Tada kai kurie svarbūs mūsų poreikiai yra patenkinti.
Jei patiriame susierzinimo, pykčio, liūdesio, liūdesio, pasipiktinimo ir pan. Emocijas, tada kai kurie svarbūs mūsų poreikiai dėl kokių nors priežasčių nėra patenkinti.
O dabar grįšiu prie straipsnio temos. Nusprendžiau parašyti, kad padėčiau visoms mamoms, auginančioms įvairaus amžiaus vaikus.
Daugelis žmonių įsitikinę, kad pyksta tik itin blogi, o ne geri žmonės. Ir tie patys žmonės, kurie draudžia pykti, nepaisant šio draudimo, vis dar patiria nepasitenkinimo, susierzinimo, pykčio ir pan. Visas šias emocijas aš klasifikuoju kaip pyktį. Jie visi yra susiję su pykčiu, tik apie skirtingą pykčio laipsnį. Tik šie žmonės draudžia pykti. Arba jie neigia, kad gali pykti, arba išveda pyktį, nepripažindami, kad gali pykti.
Taigi, jei uždrausite sau pastebėti savo pyktį ir neišreikšite jo laiku bei nereglamentuosite, iš ko kyla šis pyktis, tai jis tikrai išsiverš pykčio ar pykčio protrūkio pavidalu. Arba šis pyktis bus nukreiptas į patį žmogų, o tada jo sveikata bus sunaikinta. Pasirodys įvairūs simptomai ar ligos.
Į ką aš vedu?..
Į tai, kad dažnai mamos negali sau prisipažinti, kad vaiko veiksmai gali juos supykdyti. Ir pastebėję savo pyktį, jie gali pradėti tai neigti, jausdami kaltę ar gėdą, kad pyksta ant savo mylimo vaiko.
O kas, jei jie leistų susipykti?
Na, visiškai natūralu, kad bendraujant su vaiku kažkas gali nevykti taip, kaip nori mama. Ir vaikas gali verkti, bet mama gali ne iš karto suprasti, ko jis verkia. Ir gali būti pykčio dėl šio vaikų verksmo. Taip, bendraujant su vaiku, yra daugybė nepasitenkinimo, susierzinimo ir net pykčio priežasčių. Ir todėl, jei šios emocijos nepastebimos, nepripažįstamos, neleidžiamos sau, tai niekaip nepadeda nei mamai, nei vaikui.
Mama gali pradėti jausti kaltę ar gėdą, o tai yra dar nemaloniau patirties laipsnio atžvilgiu nei pyktis. Arba pradėti sirgti.
Ir jei jūs leidžiate sau pastebėti šias emocijas ir jas išreikšti, tai padeda bendrauti su vaiku. Ir tai gerai mamai.
Dabar šiek tiek apie tai, kaip išreikšti šias emocijas, kad nepakenktumėte sau ir vaikui.
Pirma, dažnai pakanka tik pasakyti, pavyzdžiui: „Dabar aš pykstu, kad taip darai!“. Pasakykite su energija, kuri šiuo metu ateina iš vidaus (proto ribose, gerai, kad neišgąsdintumėte kaimynų, kitaip jie gali kviesti policiją). Juk pykčio emocijos įkrautos didele energija. Šios energijos mums reikia, kad apsisaugotume ir imtumėmės kokių nors veiksmų, kad pagerintume mūsų padėtį. Ir todėl būtų gerai suvokti šią energiją bent balsu ir intonacija. Leiskite patikslinti, kad svarbu pasakyti, kad jūs pykstate ne dėl vaiko apskritai, o dėl kai kurių jo veiksmų.
Jei to nepakanka ir jaučiate, kad yra daugiau pykčio energijos, tuomet galite trenkti kumščiu ar koja į ką nors pageidautina minkšto. Gal, pavyzdžiui, ant sofos. Na, pageidautina, kad neskaudėtų ir kojos, ir rankos.
Jūsų demonstravimas ir nepasitenkinimo bei pykčio išraiška suteikia vaikui atsiliepimų apie jo veiksmus. Jis gali suprasti, kad tai, ką jis daro, pykdo mamą. Mama pyksta. Tai padės jam sudaryti pagrindą, ką galima ir ko negalima padaryti kitų atžvilgiu. Tai padės suformuoti jame supratimą, kad svarbu atsižvelgti ne tik į jo norus ir interesus, bet ir į kitų žmonių norus bei interesus.
O tai, ką sakote apie pyktį, kai pykstate dėl kažkokio vaiko veiksmų, padeda palengvinti jūsų būklę.
Be to, noriu pridurti, kad geriau savo emocijas vaikui pradėti reikšti tokiame amžiuje, kai jis jau kažką daugiau ar mažiau supranta. Tai yra apie pusantrų metų. Jei tai padarysite anksčiau, tokios mamos emocijos gali išgąsdinti kūdikį. Ir tai nebus naudinga nei kūdikiui, nei mamos ir vaiko santykiams.
Sėkmės pažinimo kelyje, santykių su artimaisiais gerinimo ir laimingų vaikų auginimo kelyje!
Rekomenduojamas:
Nužudyk ELK Savyje Arba Kaip Pakeisti Savo Mąstymą, Kad Pakeistum Savo Gyvenimą
Paprastai rašau informatyvius ir analitinius straipsnius, tačiau šiandien noriu pasidalinti savo mintimis ir pakviesti jus diskutuoti. Per šiuos metus aš mačiau tūkstančius straipsnių „Nesiskųsk, ačiū!“. Ir tiesą pasakius, dėl to jaučiu daug pykčio.
„Smurto šukės“arba „Kodėl Aš Rėkiu Ant Savo Vaikų?!“
Kodėl moteris, kuri myli savo vaikus, jais rūpinasi ir visais įmanomais būdais gina, staiga virsta pikta pabaisa ir kažką daro, po to patiria baisų kaltės jausmą? Iš kur mumyse atsiranda šie smurto fragmentai? Kodėl, būdami sveiko proto ir tvirtos atminties, didžiąja dalimi esame protingi, rūpestingi tėvai, tačiau kai tik patekome į stresinę būseną, kaip galima nuvalyti stogą ir pradedame daryti tai, ką tada labai gailimės?
Vaiko Mirtis. Kaip Tapti šeima Netekus Vaiko
Vaiko mirtis. Vaiko mirtis yra netektis, kuri jumyse nepalieka nieko gyvo. Gyvenimas yra kova už egzistavimą. Savo, artimųjų, draugų, verslo, idėjų, iliuzijų, vilčių, tėvynės ir kt. Pats baisiausias dalykas, kuris gali nutikti mums gyvenime, mūsų šeimos gyvenime, yra mūsų vaikų mirtis.
Kaip Susidoroti Su Savo Agresija Ir Nepasiklysti Ant Vaiko
Tėvų agresija vis dar yra įprasta mūsų visuomenėje. Ir jei net prieš kokius 20–30 metų garų nuleidimas vaikui pliaukštelėjimo į dugną, riksmų ar tėvų nepaisymo būdu buvo dažnas reiškinys ir netgi, galima sakyti, absoliuti ugdymo proceso norma, Šiuolaikiniai tėvai, naudodamiesi tokiais metodais, vėliau priekaištauja dėl nesusivaldymo, jaučiasi „blogai“, jaučiasi kalti ir maldauja vaikų.
AUKSINĖS VAIKO UGDYMO TAISYKLĖS 3. DALIS. Kaip Ir Kaip Jokiu Būdu Negalima Bausti Vaiko
Mieli tėvai, daugelis iš jūsų jaučiasi kalti, kai jūsų vaikas yra nubaustas. Tiesa? Todėl galime elgtis kaltai: kariui palankiai ir atleiskite vaikui už vėlesnius draudimų pažeidimus. Tai nėra visiškai gerai. Bet ką daryti? Kad nenukentėtumėte, pasakysiu, kaip mes, psichologai, rekomenduojame vaikus bausti.
