Keršto Akimis

Turinys:

Video: Keršto Akimis

Video: Keršto Akimis
Video: Pamatykite: protestai Baltarusijoje Minsko gyventojo akimis 2024, Gegužė
Keršto Akimis
Keršto Akimis
Anonim

Akys gali daug pamatyti. Sielos viduriai, nepasireiškę širdies kampeliai, ketinimai, jėga, poreikiai ir skausmas. Ir jie mato emocijų, judesių įspaudus, stebi gyvenimo eigą, taiso, tiria. O jei įsivaizduojame, kad mūsų emocijos ir jausmai taip pat turi akis, kad jie galėtų apie mus pasakyti? Eksperimentas ?! Taip. Du žmonės, dvi poros akių, kitokia prizmė. Kitas žvilgsnis, žvilgsnis kitokio keršto akimis

Kerštas, kaip išsigelbėjimas, išsilaisvinimas, prasmės gyventi radimas, pati išvaizda. Mes duodame žodį keršyti, ji žiūri į tave:

Aš visada turiu vietą tavo širdyje. Ar manėte, kad ne? Ir veltui … Aš esu jūsų gyvenimo aplinkybių energija, stiprybė, skonis, pipirai

Tu laikykis manęs skanaudamas, o aš tau tarnauju, pripildydamas būtį prasme. Aš esu tavo jaudulys ir tavo varymas. Aš stumiu jus į jūsų pergales, kurias priskiriate tik atkaklumui. Kas tu be manęs? PSO? Baltoji stirnaitė graužia žolę ir balina gyvenimo pievoje …

Aš esu tavo dantys, kramto tai, kas vyksta. Aš ir pyktis palaikome tave. Neapsimetinėk vargšu. Nevaidinkite vaidmens

Aš gimiau dėl tavęs, kaip išgelbėjimas. Gimė tavo jėga, kurią per mane gali parodyti

Kerštas yra ne gyvenimas, o mirtis. Tas, kuris perima žmogų kaip manija. Ir jame yra daugiau prasmės nei pačiame gyvenime. Ką ji pasakytų

„Niekas manęs niekada nematė. Bet beveik viskas jautėsi. Aš niekada neinu vienas, visada ateinu po nusikaltimo. Arba neviltis reikalauja manęs atkurti teisingumą.

Bet jei jie mane pamatytų …

Manau, kad esu graži. Esu baltais chalatais. Einu greitai, palikdamas aštrius ir nedviprasmiškus pėdsakus. Supratau, kad esu tokia balta ir išdidi, kad apakinau. Ir jis tampa toks lengvas, kad manęs nemato. Ir tada žmonės daro viską. Tik žmonės. Ir jie sako, kad vyras keršija. Taip, aš nieko negriebiu. Noriu parodyti save, tai tiesa.

Aš esu muzika, kuri girdima tik tada, kai muzikantas paliečia savo instrumentą. Aš skambu garsiai ir aštriai. Na, ar aš ne graži?

Priešingu atveju, kodėl po mano pasirodymo gyvenimo scenoje viskas ir viskas nurimsta ir lieka tik tuštuma?! Net plojimai neskamba. Niekada. Aš taip pasitikiu savimi, kad man neįdomi kitų nuomonė.

Paskutinis mano išėjimas! Mano Didenybės kerštas

Kartais baisu pripažinti sau stiprius jausmus. Kas nutiks, jei geriau juos pažinsi? Arba pažvelgti į pasaulį ir save jų akimis?

Rekomenduojamas: