Kodėl Tėvai įžeidė

Kodėl Tėvai įžeidė
Kodėl Tėvai įžeidė
Anonim

Kiekvienas gali prisiminti savo nuoskaudas tėvams. Ar jiems galima atleisti? Ką daryti su šiomis nuoskaudomis? Galite pabandyti pažvelgti į savo praeitį kitu kampu. Taigi kodėl jie padarė tai, ką padarė?

Jie neturėjo patirties. Jie buvo jauni. Ir jei esate pirmas vaikas, tada jie tiesiog neturėjo pakankamai patirties, kaip teisingai jus auginti.

Jų protiniai ištekliai buvo riboti. Jie patys gyveno sunkiai ir nežinojo, iš kur galėtų pasisemti jėgų. Plius natiurmortas be šiuolaikinių dalykėlių, darbas. Visa tai padarė neįmanoma perduoti išteklių vaikams.

Jie turėjo savo meilės kalbą. „Užsidėk skrybėlę! Valgyk! Atlikite namų darbus! - iš tikrųjų meilės apraiška. Taip, net jei ne tiesiogiai, kartais net toksiškai, bet meilės ir rūpesčio apraiška.

Tėvai bijojo pokyčių. Mūsų psichika iš esmės priešinasi pokyčiams, nes jie gali būti ne į gerąją pusę, bet į blogąją pusę. Taigi baisu sugalvoti ir juos apkabinti, baisu pasakyti, kaip jie tave myli, kaip didžiuojasi, nes tai jiems yra nauja ir baisu. Ir neaišku, kaip į tai reaguosite.

Kritika bandė apsaugoti. Galbūt savo kritika jie bandė jus apsaugoti, kad nepadarytumėte klaidų ir nepasiektumėte sėkmės. Kad viską padarytum teisingai.

Ką daryti? Pats pirmas dalykas yra neneigti ir netylėti. Geriau pasikalbėti, pasikalbėti psichoterapijoje, pasikalbėti su tėvais, pasikalbėti su artimaisiais. Geriau pripažinti, kad jautėtės blogai, ir pasidalyti tuo, nei viską laikyti savyje.

Reikia spręsti vaikystės traumas. Tai galite padaryti patys arba terapijoje. Geriau terapijoje. Be pačios istorijos apie vaikystėje patirtus sunkumus ir nuoskaudas, būtina visa tai nuveikti terapiniu būdu ir įgyti naujos patirties. Dar vaikystėje nebuvo pasirinkimo ir reikėjo viską iškęsti, bet dabar yra pasirinkimas. Galima ir būtina traumas palikti praeityje, paversti jas atmintimi.

Michailas Ožirinskis - psichoanalitikas, grupės analitikas.

Rekomenduojamas: