2024 Autorius: Harry Day | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 15:49
Viena vertus, mane, kaip ir visus kitus, iškėlė mintis, kad godumas yra blogai.
Net žiaurus.
Kartais šlykštu.
Iš tiesų, patiriate kažkokį šlykštų jausmą, kai matote šalia esantį kitą žmogų „susigūžusį“, sakantį kalbą ir šykštų.
Jaučiate jo atžvilgiu susierzinimą, panieką ir net pyktį.
Godumas yra „oficialiai“pripažintas viena iš septynių mirtinų nuodėmių.
Godumas, godumas, šėlsmas, smulkmeniškumas, šykštumas, kaupimas …
Rusų kalboje yra tiek daug skirtingų šios neigiamos žmogaus charakterio savybės sinonimų!
Kita vertus … Kuriam iš žmonių visiškai nepažįstama pati ta „rupūžė“? Ar kas nors, bent jau vienas su savimi, gali nuoširdžiai sau pasakyti: „Aš niekada, niekas ir niekas manęs nepasigailėjo“.
Kaip sakoma: „Kas be nuodėmės, tegul pirmas į mane meta akmenį …“.
Kai vadini kitą godžiu, „lengva širdimi“, jautiesi teisus.
O kai pats esi godus, tau gėda.
Bet ar tai yra vienareikšmiškai gėdinga godumo „stigma“?
Juk godūs žmonės negimsta.
Godumo širdyje visada yra kažkas „už“, nesvarbu, ar tai būtų pavienės apraiškos, ar patologinis asmenybės bruožas.
Lengviausias būdas yra ką nors pavadinti šykštuoliu.
Daug sunkiau bandyti prieiti prie esmės ir suprasti.
Patologijos atveju godumas yra vienas iš išorinių, „paviršutiniškų“gilesnių, sakyčiau, tragiškų, psichinių procesų pasireiškimų žmogaus asmenybėje.
Jei daugiau sužinosite apie šiuos procesus, pabandykite bent įsivaizduoti save kito vietoje, kaip jis jaučiasi su visa tai, tada, ko gero, bus įmanoma pajusti ką nors kita, nei paniekinti save.
Pavyzdžiui, užuojauta ar gailestis.
Jei godumo apraiškos yra „fragmentiškos“arba nurodo kokias nors konkrečias temas, klausimus, gyvenimo sritis, tai, manau, už godumą visada slypi paslėptas, bet žmogiškai gana suprantamas motyvas.
Kažkam vaikystėje visada trūko kažko svarbaus būtent jam. Ir aš visada to labai norėjau.
Kažkas patiria stiprų nerimą ar net baimę dėl grėsmės „trūkti“to, kas jam suteikia stabilumo, stabilumo, ramybės.
Kažkas vertina save iš esmės (arba tik) per „buvimą“kažko jam svarbaus pertekliaus, taip tvirtina save.
Ir kažkas tiesiog nelabai pažįsta save, savo tikruosius poreikius, tikrus interesus, jų aiškiai nemato, siekia to, kas jam tikrai nėra vertinga, nereikalinga, ir nesąmoningai sabotuoja, taip pat ir per „griežtą kumštį“…
Tiesą sakant, man atrodo, kad gali būti daug variantų „godžioms“situacijoms ir jų motyvams.
Man svarbu atskirti požiūrį į žmogų kaip į žmogų kaip visumą nuo jo veiksmų, kurie atrodo kaip godūs, godūs.
Nors mano pačios smurtinės emocijos gali užgožti mano protą, raginančios vienareikšmiškai (kitą žmogų ar save) pasmerkti.
Apskritai žmogui apskritai visada yra sunkiau, nei vienareikšmiai ir kategoriški vertinimai.
Man atrodo.:)
Rekomenduojamas:
„Ką Jie Apie Mane Pagalvos?“, „Jie Sako Apie Mane“ - Mitai, Trukdantys Gyventi Ar Realybė?
- Ką kiti manys apie mane? "Jie kalba ir plepa apie mane …" Dažnai girdime tokias ar panašias frazes. Taip pat galite stebėti panašius įrašus socialiniuose tinkluose. Jei apie įrašus, mini leidinius, tai jie dažniausiai yra tokio pobūdžio:
Apie Vyrų Godumą Ir Apie Moterų Kailinius
Andrejus Zlotnikovas TSN tinklaraščiui „Mėgsti važiuoti, mėgsti vežtis roges“Liaudies išmintis . „Jos galva, nepaisant negyvų akmeninių akių, smogė nuostabiam grožiui; bet mačiau tik jos galvą. Didinga deivė apvyniojo visą savo marmurinį kūną plačiais kailiais ir visa drebėdama sėdėjo susisukusi į rutulį kaip katė “.
Apie Meilę .. Apie Santykius .. Apie Bendravimą
Meilę visa to žodžio prasme galima laikyti tik tuo, kas atrodo idealiu jos įsikūnijimu - būtent ryšiu su kitu asmeniu, su sąlyga, kad bus išsaugotas savo „aš“vientisumas. Visos kitos meilės traukos formos yra nesubrendusios, jas galima pavadinti simbiotiniais santykiais, tai yra sambūvio santykiais.
„Tik To Nepakanka“(apie Godumą, Tuštumą, Alkanus Vienaragius Ir Poreikius)
Olga Demčuk Įsivaizduokime ištroškusį žmogų, kuriam vietoj to duodamas obuolys. Kartu jis sako: „Duok man obuolį“. Jis pats nuoširdžiai nežino žodžių „vanduo“ir „gerti“. Obuolis taip pat turi vandens, o norėdamas numalšinti troškulį jis turės suvalgyti tam tikrą kiekį.
Apie Drąsą Ir Bailumą, Apie Godumą Ir Norimą
Kažkada sovietiniais laikais, kai man buvo 28 metai, o seseriai - 18 metų, mes buvome su ja Baltijos šalyse. Tuo metu mes neturėjome nieko lentynose, bet ten buvo beveik kaip užsienyje. Kita kultūra, mada, prekės. Norėjau visko iš karto. Prisimenu, kad išleidau visus pinigus, bet neįsigijau nieko įsimintino ir nusivyliau kelione.
