Psichoanalizė Turi Moters Veidą

Turinys:

Video: Psichoanalizė Turi Moters Veidą

Video: Psichoanalizė Turi Moters Veidą
Video: Что за рядная "пятёрка" встречается на Fiat Stilo и моделях Lancia? 2024, Gegužė
Psichoanalizė Turi Moters Veidą
Psichoanalizė Turi Moters Veidą
Anonim

Esame įpratę psichoanalizę sieti su itin aiškiu vyrišku įvaizdžiu, beveik neabejotinai. Tik retkarčiais šis pamatinis požiūris patenka į beviltiškų, „užmaskuotų pranašumų“asmenybių, tokių kaip Horney, šešėlį. Bet tai ne apie pavydą ar net apie varpą. Ir apie analitiko įvaizdį

Esame tokie statiški savo asociacijose apie bananą, cigarą ir kitus pailgus, o ne subtiliausius objektus, todėl terapeuto įvaizdį nustumiame į antrą planą, manydami, kad svarbiau ir svarbiau yra interpretuoti ir apibūdinti jo esmę. ribos ir vaidmuo kliento gyvenime. Tačiau terapeuto įvaizdis (skaitymas - pozicionavimas) vargu ar yra mažiausiai svarbus komponentas.

Mums atrodo, kad interpretuoti - tiksliai nurodyti įvykio pavadinimą - yra svarbiausia. Ir tai tiesa, bet ne visai. Svarbiausia, tai pats sunkiausias dalykas, yra pripažinti (labas, narcisizmas), kad kliento pasveikimo faktas ne visada priklauso tik nuo tam tikros technikos taikymo tikslumo. Tačiau didžiąja dalimi tai priklauso nuo to, kaip terapeutas mato patį „atsigavimą“ir kaip jis nustato kelią į jį. Nes jei terapeutas stengsis išgydyti, jis nepasieks išgydymo. Kita vertus, jei šis noras yra suvaldytas ir gydymas laikomas papildoma priemone, kuri paprastai nepriklauso nuo terapeuto, yra didesnė tikimybė, kad simptomai išnyks ir klientas pasijus geriau. Ir aš tuo įsitikinęs: psichoanalitiko noras suprasti ir išgydyti pašalina šias galimybes klientui.

Taigi analitikas turi būti ypatingai pasirengęs netikėtumui. Tokį terapeuto požiūrį į tai, kas vyksta, Lacanas vadina „pasirodymu“. O matomumas šiuo atveju yra dirbtinumo antipodas. Tai veikiau požiūris į save, o ne dirbtinai užimta laikysena kitų akivaizdoje. Matomumas čia yra bandymas pradėti iš naujo, atsikratyti sąmoningų lūkesčių, tapti tuščiu popieriaus lapu, ant kurio galima rašyti. Ir tai padaryti nėra taip paprasta (tarkime, vėl sveikiname narcisizmą). Turite išmokti leisti save nustebinti, „vaizduoti užmaršumą“, „pavaizduoti kvailį“, kad ir kaip grubiai tai skambėtų. Ir čia būtent moteriška lytis yra svarbi, nes matau tiesioginį ryšį tarp moteriškumo ir matomumo. Leisk man paaiškinti.

Esu įsitikinęs, kad moters padėtis išreiškiama būtent slėpimo būdu, darant tai ne tiek, kad dingtų kitiems, bet tam, kad skaisčiai slėptųsi nuo savęs. Ir šis gestas yra toks netyčinis, kad atrodo kaip natūralus paties kūno pratęsimas. Apgaulė yra moteriškumo būsena. Moteriškumas, kuris skirtas sau, o ne kam nors kitam.

Apgaulės požiūriu yra didelis skirtumas tarp vyriško ir moteriško. Kalbėdamas apie moteriškumą ir vyriškumą, pirmiausia turiu omenyje kiekvieno savitą požiūrį (neprisirišęs prie lyties) į savo kūną ir specifinį jo maskavimo būdą. Kitaip tariant, tai du skirtingi malonumo demonstravimo ir aprėpties būdai. Kai moteris kažką slepia, ji pirmiausia slepia nuo savęs, iš tikrųjų nesirūpindama kitu, taip atverdama paslapties šydą. Nors žmogus, jei ką slepia, pirmiausia slepia nuo kitų. Jis tai daro taip kruopščiai, kad ir procesas, ir užmaskavimo gestas tampa pernelyg akivaizdus. Kitaip tariant, kai moteris kažką slepia, ji sukuria paslaptį, palikdama vietos netikėtumui, o vyras išsklaido paslaptį, smaugdamas visus klausimus. Ir čia svarbu dar vienas dalykas: žodžius „vyras“ir „moteris“reikia suprasti kaip poziciją (vyro ar moters), kurią žmogus užima, nepriklausomai nuo lyties.

Rekomenduojamas: