Kodėl Klientai Palieka Terapiją?

Video: Kodėl Klientai Palieka Terapiją?

Video: Kodėl Klientai Palieka Terapiją?
Video: Nemalonūs klientai | Mindaugas Lastauskas | pamo.lt 2024, Gegužė
Kodėl Klientai Palieka Terapiją?
Kodėl Klientai Palieka Terapiją?
Anonim

Profesinėje psichologo ir psichoterapeuto veikloje taip pat atsitinka, kad klientai palieka terapiją.

Iš pradžių, pirmaisiais darbo metais, mums dažniausiai atrodo, kad problema yra mumyse, kad padarėme kažką „ne taip“. Mes neturime patirties, todėl tiek perdegimas, tiek atsitraukimas yra šalutinis mūsų profesinių pasiekimų poveikis.

Su amžiumi ir laikui bėgant mūsų požiūris ir požiūris į šią temą keičiasi.

Mes labai dažnai rašome apie atsakomybę ir pasirinkimą, apie žmogaus poreikį priimti sprendimą, tačiau pats žmogus, ypač būdamas traumoje, vargu ar suvokia, kas su juo vyksta.

Pavyzdžiui, moteris po skyrybų ar santykių su mylimąja nutrūkimo vargu ar sugebės sukurti psichologo prašymą, veikiau tai gali būti „išeitis iš būsenos, slegianti, sunki“.

Tuo pačiu metu neapdorotos ir kai kuriais atvejais apleistos žmogaus sielos traumos neleidžia jam tinkamai reaguoti į vieną ar kitą psichologo žinią.

Tai yra, kreipdamasis į psichologą, žmogus perkelia atsakomybę psichologui. Pavyzdžiui, po traumuojančios aplinkybės ir sutrikusios idėjos, kaip pasiekti harmoningų santykių, žmogus gali išjungti terapiją, kad nesiliestų su skausmu.

Daugelis baimių rodo įvairius psichoemocinius sutrikimus, kai terapija staiga ima atrodyti „grėsminga“.

Taigi, klientas mano, kad net nepaisant galimų psichologo įspėjimų apie terapiją (korekciją) kaip sunkų etapą, kurį lydi skausmas, jo pajutimas, jis lieka nepasiekiamas šio taško traumos ir palieka terapiją bet kokiu patogiu būdu pretekstas.

Daugeliu atvejų klientai vėl grįžta po metų ar dvejų, tačiau dažniausiai atsisakymas terapijos yra susijęs būtent su psichikos sutrikimu ir žmogaus pasipriešinimu.

Siekdamas sąlyginio saugumo, žmogus dažnai mano, kad pas psichologą nėra taip saugu, kaip jis manė (mano).

Grįžimas į trauminę būseną sukelia skausmą, todėl psichologas yra „kaltas“;

Skundai dėl „sunkumo“semantiniu būdu atspindi tik sunkinančią situaciją (pavyzdžiui, klientui viskas „sunku“: darbas, šeima, kasdienybė, santykiai ir pan.). Pats terapijos procesas dažnai vadinamas „sunkiu“, o tai reiškia „negali išgydyti“šio žmogaus.

Neapibrėžtumas dėl terapijos sėkmės ir padidėjęs nerimas yra nepalankūs veiksniai, prisidedantys prie valstybės išsaugojimo ir jos iracionalizacijos.

Taigi atsisakymas gydyti. Tai yra, baimė yra priešinga, paskata veikti, pasirinkimui „išeiti“.

Image
Image

Sutinku ir palaikau tiek kolegas, tiek klientus, kurie atkreipia dėmesį į tarpusavio supratimą ir susitarimą.

Daug rečiau klientas klausia savo psichologo apie jo nerimą ar nesaugumą.

Diskomfortas daugelyje situacijų yra nerimo reakcijos pasireiškimas. Emociją alinantis procesas, nerimas verčia žmogų slėptis, taip pat ir nuo psichologo.

Taigi, dažnai pasitaiko atvejų, kai žmogus atsisako atlikti tą ar tą pratimą, analitinę užduotį ir pan., Būtent dėl skausmo baimės. Savo ruožtu tokios būsenos, kaip ir pasitraukimas iš terapijos, kalba apie sąmoningumo, terapinio proceso supratimo trūkumą.

Reaktyvusis nerimo komponentas išnyksta tada, kai suvokiama savo reakcijos į tam tikrą psichologo ar jo užduoties nenaudingumą ir tam tikrą nepakankamumą.

Rekomenduojamas: