2024 Autorius: Harry Day | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 15:49
Kai susiduriame su mirties tema, mes patys bijome: nerimaujame, patenka į stuporą, esame agresyvūs likimo / aplinkybių atžvilgiu arba ignoruojame žmogaus mirties faktą, parodydami tiek sau, tiek kitiems, kad „viskas yra gerai “.
Nepaisant to, šiandien noriu kalbėti ne apie tai, kaip patirti sielvartą (o tai taip pat labai svarbu, kad suprastumėte, kokie etapai jūsų laukia), bet apie tai, ką daryti, jei turite vaikų: kaip jiems pasakyti apie mirtį? ar verta ka nors sugalvoti? kas juos labiau gąsdina? ir į kokius dalykus galite atkreipti dėmesį.
Taigi, kas svarbu bet kurioje situacijoje:
(1) Reikia kalbėti apie mirtį, negalima meluoti. Vaikas per jūsų būseną skaitys, kad kažkas negerai. Jei jis nesupranta jūsų žodžių ir veiksmų santykio, tada iš jo išsivystys nerimas ir sudėtingi emociniai išgyvenimai.
(2) turėtumėte kalbėti su savo vaiku pagal jo amžių. Paaugliui galima tiesiogiai papasakoti apie tai, kas įvyko. 3-5 metų vaikui apie giminaitės mirtį galima pasakyti mitologine kalba (skrido į dangų, paliko kitą pasaulį ir pan.) Niekada “, todėl jis gali paklausti, kada grįš-jums tiesiog reikia ramiai pakartokite, kad jis negrįš)
(3) kalbėdami apie faktą, turite atsižvelgti į „šeimos kalbą“- į tai, kaip įprasta kalbėti apie mirtį jūsų šeimos sistemoje: keletą stabilių žodžių ir frazių
(4) kai įmanoma, verta nuvesti į kapines (tai yra ritualas, tam tikrų psichinių procesų užbaigimas). Jūs netgi galite paimti mažus vaikus, tačiau laikykitės kelių sąlygų:
- vaikas turėtų būti su emociškai stabiliu suaugusiu žmogumi (nelabai emociškai įtrauktu, galbūt kažkas iš tolimų giminaičių / draugų / pažįstamų). Šis suaugęs vaikas turi juo pasitikėti ir pažinti.
-
vaikas turi paaiškinti viską apie procesą (kas vyksta dabar, koks yra tikslas, kas bus toliau, kokie proceso etapai)
vaikui nereikia nieko versti (bučiuoti mirusįjį, mesti žemę ir pan.)
vaiko nereikia priartinti prie proceso, net jei jis su suaugusiuoju viską stebi iš šono
kai tik vaikas pavargsta arba sako, kad nori išeiti - skubiai reikia palikti procesą - tai labai svarbu
(5) po laidotuvių išgyventi ne tik sielvartą (procesas gali trukti iki metų), bet ir prisiminti gėrį apie praeitį, susikurti naują gyvenimo būdą, nebijoti klausti apie vaiko jausmus (ar jam trūksta, kaip jis galvoja, kad dabar su mirusiojo siela), kad jis negyventų savo jausmais vienas be pagalbos
(6) galima kreiptis į psichologą, kad vaiko sielvarto procesas vyktų sklandžiau. Vaikų psichologas greičiausiai pasiūlys dailės terapijos, smėlio terapijos metodus, aptars savo mintis, jausmus, normalizuos būseną ir įsitikinimą, kad „aš kaltas“, „taip yra dėl manęs“(vaikai linkę sugalvoti grandinės, kad būtent dėl jų tai yra vaikų mąstymo ir padėties šeimos sistemoje bruožas).
Ir svarbiausia - pasirūpinkite savimi. Prieš išsiskyrimo procesą vaikas labai jaučia suaugusiųjų būseną ir ja vadovaujasi. Jei reikia, kreipkitės pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą - tai prisidės ir prie jūsų emocinės būsenos, ir prie jūsų vaiko emocinės sveikatos.
Rekomenduojamas:
Kasdien Apie Mirtį: Negyvos Dalys Ir Kitos Aistros
Šiąnakt ne ta pati naktis. Ir erzinančiai nestumkite ant ausies Apie savo kūno rengybą ir pilvo šokį! Šiandien pamačiau, kaip sena sena moteris Bandžiau atiduoti katę metro. Aš nuėjau. Juk pagalvojau - iš bado .. Norėjau duoti keturis šimtus rublių, Bet tu turėjai pamatyti senutės akis
Kaip Papasakoti Vaikui Apie Skyrybas?
Mama ir tėtis nusprendė skirtis … Jei prieš tai šeimoje viskas buvo gerai ir abu tėvai dalyvavo auginant vaiką, tai žinia apie skyrybas jį ne tik šokiruos, bet ir gali sukelti rimtą psichologinę traumą. Norėdami to išvengti, tėvai turi teisingai paaiškinti vaikui, kodėl jie nebegyvens kartu, ir palaikyti jį šioje situacijoje.
Papasakoti Ar Nepasakoti Vaikui Apie Tėvų Mirtį?
Ne pirmą kartą susiduriu su tokiu klausimu. Ir pati klausimo formuluotė man keista. Yra tokių nuomonių: paprastai vengia vaiko klausimų, nors ir mažas; pasakyti, kad tėvas persikėlė toli arba „išvyko į geresnį pasaulį“; papasakokite apie mirtį, bet neimkite vaiko į laidotuves, kad jis nematytų mirusio tėvo.
Kaip Kalbėti Su Vaiku Apie Mirtį
Būdamas šeimos psichologas, dažnai susidurdavau su klausimu: „Ar turėčiau pasakyti savo vaikui apie mylimo žmogaus mirtį? Ir grynai teoriškai žinojau, kad tai būtina. Ji paaiškino tėvams, kaip tai padaryti geriau, kad neišgąsdintų vaiko. Tačiau visą to poreikį supratau tik tada, kai pats buvau panašioje situacijoje.
Ar Norėtumėte Papasakoti Istoriją, Kiek Laiko Manėte, Kad Esu Negraži?
Iki 25 metų. Kai žiūrėjau į veidrodį ir retai į jį žiūrėdavau, negalėjau suprasti, kaip atrodau. Koks yra kriterijus - aš esu niekas, viskas yra visiškai blogai. Arba ten, pavyzdžiui, gražu. Negalėjau rasti atsakymo atspindyje, nebent nežinau.
