2024 Autorius: Harry Day | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 15:49
Motinystė - tai kartu gražu ir baisu, lengva ir nepaprastai sunku, džiaugsminga ir pragariškai kartu. Motinystė, kaip ir visas mūsų gyvenimas, labai skiriasi. Tai pabrėžia mums, mamoms, viską iš karto - ir mūsų stiprybės ir silpnybės.
Yra viena labai ryški sąlyga, su kuria susiduria bet kuri mama.… Kažkas sugeba tai priimti ir būti laimingas, kažkas bando su juo kovoti iki paskutinio atodūsio. Tai būsena, kurią mes suvokiame ir jaučiame su kiekvienu savo sielos pluoštu mūsų bejėgiškumas, mūsų bandymų pakeisti pasaulį, mūsų pačių ar vaiko bergždumas.
Nuo paprasto - sulaužyto kelio ar sunkaus - šiandien trūko jėgų savyje arba tėtis supyko po darbo, iki neišsprendžiamo - kaip nepagydoma liga ar artimo žmogaus mirtis … Visi susidūrėme su neišvengiamumu - kai kažkas jau įvyko. Ir nesvarbu, ar mes galėjome tai paveikti anksčiau, ar galėjo pasisukti kitaip, kas kaltas. Svarbiausia, kad tai jau įvyko.
Arba dar banalesnė situacija - augantis vaikas, kuris pats priima sprendimus. O mama aiškiai mato visas neigiamas pasekmes, nori joms užkirsti kelią, bet sprendimas, o gal ir jo įsikūnijimas jau yra.
Atrodo, kad paprasčiausias ir teisingiausias dalykas tokiose istorijose yra toliau kovoti … Kovok dėl geriausio, stenkis pakeisti situaciją, aplinkinius žmones. Atsisakykite tikėti, kad neišvengiama iš tikrųjų yra neišvengiama. Ir tada visos jėgos dedamos į tai, kad net jei jis juda, jis yra minimalus, nepastebimas ir nėra akivaizdus.
O kaip šiuo metu vaikas? Jis lieka vienas. Ir jam taip reikia mamos meilės, palaikymo, šilumos. Jam tiesiog svarbu pamatyti, kad mama juo tiki, kad ji yra ten. Mama tokiais momentais yra švyturys, rodantis, kad žemė egzistuoja. Ji yra atrama, audinė, kur galima pasislėpti ir pasisemti jėgų.
Tačiau mama taip bijo pripažinti, kad to, kas nutiko, nebegalima ištaisyti. Ji, kaip antžmogis, stengiasi pakeisti pasaulį, vaiką, save. Ji skrenda taisyti išorinių aplinkybių, nes, dabar atkreipusi dėmesį į tai, kas vyksta jos viduje, su vaiku, ji pati taps nepakeliama.
Šiam vaikui dabar nereikia teisingumo mokykloje ar vaistų nuo kosulio - jam taip reikia šilumos, meilės, palaikymo, motinos stiprybės ir ištvermės, jos švelnumo ir švelnumo. Jam taip pat reikia tikėjimo savimi.
Tačiau šiai merginai tereikia įsitikinti, kad mama yra šalia ir myli ją, net jei ji yra blogos nuotaikos ar serga. O mama vietoj sąžiningų žodžių ir apkabinimų atsikelia ir eina gaminti vakarienės, niurzgėdama ir nežiūrėdama kūdikiui į akis. Tačiau vakarienė dabar visai nesvarbi, ir sausainio būtų galima atsisakyti …
Kas mums trukdo net akimirkai sustoti ir pamatyti tikrovę? Pamatyti ją, nuoširdžiai prisipažinti, kad taip yra, būti ten pat ir padėti vaikui nepasiklysti, nepabėgti, o išgyventi ir eiti toliau?
Kartu su situacijos neišvengiamumo pripažinimu (sulaužyta koja, duobė, draugo išdavystė) turėsite pripažinti savo netobulumą, savo nesugebėjimą būti idealiu. „Aš negaliu to pakeisti, negaliu daryti įtakos - tai jau įvyko arba tai nepriklauso nuo manęs“- baisu pripažinti savo silpnumą.
Baisu tai pripažinti ne tik vaiko akivaizdoje. Dar baisiau tai pripažinti sau. Po visko tada pasirašau, kad negaliu jam būti siena, už kurios visada saugu, kuri suteiks neliečiamybę ir amžiną laimę.
Tačiau mama tokiose situacijose su savo ramybe ir pasitikėjimu gali perduoti vaikui tikėjimą savimi, pasitikėjimą savo jėgomis, kad jis sugeba išgyventi tai, kas su juo vyksta. Matydamas pasitikėjimą jos akimis, jo širdis alsuoja tuo pačiu. Ir jis jau turi jėgų susidoroti su bet kokia nelaime. Jis jau sugeba gyventi, o ne kovoti su praeities ar neišvengiamų vėjo malūnais.
Ir kaip malonią premiją mama gali suteikti savo vaikui galimybę išlikti savimi - mylinčiu, šiltu, tikru, net jei dabar pavargusiu ar net piktu.
Nes norint išgyventi blogą orą, nebūtina virsti antžmogiu ir nešti debesis toli už horizonto. Galite tiesiog palaukti lietaus po pirmuoju sutiktu stogu ir net iš jo juoktis arba, galiausiai, pasimėgauti karšta arbata šiltoje virtuvėje.
Rekomenduojamas:
KAIP Priimti Augančią Dukrą. 7 PAGRINDINIAI MAMOS VEIKSMAI
„Sveiki, turiu problemą, jei galite patarti, būsiu jums dėkingas. Mano 13 metų dukrą vakar paliko berniukas, 15 metų berniukas, mes gyvename Kijeve, o jis yra kaime. Susitikimai buvo reti, dažniausiai bendraujama telefonu arba „Vkontakte“, kur vakar jis parašė jai apie išsiskyrimą.
Neviltis Ir Bejėgiškumas: Ar Gyvenimas Vis Dar Turi Prasmę? Paskaitos Užrašai
Daktaras Alfriedas Langle Paskaitos užrašai. Kijevas. 2015 m. Liepos 3 d. Nustatydamas ir galvodamas, kokia tema turėtų vykti šiandien, galvojau apie tai, kad neseniai psichoterapijoje ši tema neviltis ir impotencija vis dažniau.
Bejėgiškumas Ir Bejėgiškumas - Kokia Vertė?
Bejėgiškumas ir bejėgiškumas yra nepageidaujami svečiai ir dažnai atstumti vertingos patirties sąraše. Pavyzdžiui, džiaugsmą malonu patirti. O bejėgiškumas ir bejėgiškumas neturi teisės būti ir atsitikti man! Uždraudęs sau tai patirti, žmogus praranda dalį savo žmogiškumo, praranda gebėjimą priimti ir jausti kito žmogaus šilumą, švelnumą, rūpestį ir nuoširdžiai jiems duoti.
Nerimas Ir Bejėgiškumas
Šiandien noriu kalbėti apie tokį nerimo momentą kaip bejėgiškumas. Kaip jie susiję? Štai taip. Nerimui, skirtingai nei baimei, būdingas neapibrėžtumas ir netikrumas, todėl sunku įvertinti situaciją ir priimti sprendimus. Dėl šios priežasties nerimą, o ne baimę, lydi bejėgiškumo jausmas gresiančio pavojaus akivaizdoje.
„Reikalingos įvairios Mamos, Svarbios Visų Rūšių Mamos“
Iš kur mums „nepasitenkinimas“mama ir tėvais? Ar tikrai nuo vaikystės žinome, kiek „kilogramų“priežiūros mums reikia, kiek „tonų“dėmesio, kiek „milijonų“bučinių? Kur yra šie skaičiai? Žinoma, viskas yra lyginama. Jei gyventume dykumos saloje, nežinotume - kokios dar mamos yra pasaulyje?
