2024 Autorius: Harry Day | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 15:49
Kaltė yra emocija, susijusi su žmogaus supratimu apie teisingą ir neteisingą. Dauguma žmonių jaučiasi kalti padarę klaidą ar padarę tai, dėl ko gailisi.
AR VYNAS GERAS?
Kaltė yra emocija, todėl užuot galvojus apie ją kaip gerą ar blogą, gali būti naudingiau apsvarstyti jos pasekmes. Kadangi kaltė yra susijusi su asmens moraliniu kodeksu, kaltė gali veikti kaip tam tikras išbandymas, padedantis kam nors atpažinti savo pasirinkimo pasekmes.
Apsvarstykite asmenį, vairuojantį raudoną šviesą. Jei nieko neatsitiks, greičiausiai jam palengvės. „Ten nieko nebuvo“, - gali pagalvoti žmogus. Bet kartais jis gali galvoti apie kitus variantus. „O jei atsitrenksiu į kitą automobilį? O kas, jei kas nors kirstų gatvę ir aš negalėčiau laiku sustoti? Jis gali pradėti jaustis blogai dėl kitų dalykų, kurie galėjo atsitikti, ir sako sau, kad ateityje bus atsargesnis.
Taigi kaltė siejama su empatija ir atsakomybės jausmu, kaip veiksmai veikia kitus. 2018 metais atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, labiau linkę į kaltės jausmą, labiau pasitiki.
Tačiau kaltė ne visada veikia. Kai kaltė kyla iš žmogaus įsitikinimo, kad jis turėtų ką nors padaryti daugiau ar geriau, o ne dėl padarytos klaidos, tai gali sukelti kančią.
Pavyzdžiui, užimta mama gali jaustis kalta, kai palieka neįvykdytus namų darbus arba kai šiurkščiai kalba su savo vaiku stresinėje situacijoje. Jie gali manyti, kad „geras“tėvas turėtų sugebėti pasirūpinti maisto gaminimu ir valymu ir niekada nešaukti ant savo vaikų. Net jei jie žino, kad negali viskuo pasirūpinti namuose, jie vis tiek gali jaustis kalti, nes jų tikrovė prieštarauja jų gerų tėvų idealui.
Tyrimai sieja kaltę su psichikos sveikatos problemomis. 2015 metais atliktas tyrimas parodė, kad ikimokyklinio amžiaus depresija yra glaudžiai susijusi su pernelyg dideliu kaltės jausmu. 2013 metais atliktas tyrimas parodė, kad gėda yra susijusi su socialiniu nerimu. Nors kaltė nėra susijusi su šia problema, svarbu pažymėti, kad per didelė ar lėtinė kaltė gali prisidėti prie gėdos jausmo. Kaltė taip pat gali priversti žmones kovoti su romantiškais ar profesiniais santykiais ir kasdieniu gyvenimu. Kaltės jausmas gali priversti žmogų jaustis beverčiu, nusivylusiu ar beviltišku.
Kaip susidoroti su savo kaltės jausmais
Kartais kaltės jausmas gali tapti toks stiprus, kad žmogui tampa sunku išgyventi kiekvieną dieną. Jiems gali būti sunku užmegzti ryšį su artimaisiais, palaikyti santykius ar sutelkti dėmesį į darbą ar mokyklą. Laikui bėgant jie taip pat gali patirti nerimo ir depresijos jausmą arba jiems sunku suvokti savo vertę. Žmonės bando kovoti su kaltės jausmu racionalizuodami savo veiksmus arba sakydami sau, kad elgesys tikrai nesvarbus. Tai gali laikinai palengvinti kaltės jausmą. Bet jei kaltė nebus pašalinta, mažai tikėtina, kad ji išnyks amžinai.
Kalbėjimas apie tai, kas nutiko artimam draugui ar mylimam žmogui, gali padėti sumažinti kaltės jausmą. Kaltės jausmui palengvinti gali užtekti pripažinti klaidą ir atsiprašyti.
Tačiau kai kaltė daro įtaką jūsų kasdieniam gyvenimui ar santykiams, svarbu kreiptis pagalbos. Terapeutas negali ištaisyti jūsų klaidų, tačiau jie gali padėti susidoroti su savo emocijomis. Terapeutai taip pat gali padėti normalizuoti kaltės jausmą. Jei jaučiatės bevertis ar manote, kad esate blogas žmogus, terapeutas ar konsultantas gali padėti jums susitaikyti su tuo, kad visi kartkartėmis daro klaidų.
VYNO TERAPIJA
Terapija dažnai padeda žmonėms susidoroti su kaltės jausmu. Tačiau efektyviausia terapija greičiausiai priklausys nuo jausmo priežasties.
Lėtinė kaltė susiję su pernelyg griežta auklėjimu ar kitais šeimos veiksniais, gali pagerėti nustačius šiuos pagrindinius veiksnius ir juos gydant.
Potrauminio streso gydymas gali padėti žmonėms, kurie jaučiasi kalti po traumos. Deja, tai yra viena iš labiausiai paplitusių sąlygų, kai sunkioje trauminėje situacijoje atsidūręs kunigas dėl to kaltina save, kai neturėjo kitos galimybės išeiti iš situacijos.
Kaltė, susijusi su klaida ar pasirinkimu, gali pagerėti pasirinkus arba pakeitus elgesį. Pavyzdžiui, asmuo, kuris buvo neištikimas santykiuose, gali nuspręsti dalyvauti šeimos konsultavimo konsultacijose ir atnaujinti santykius.
Žmonėms, turintiems kaltės jausmą, susijusį su piktnaudžiavimu, užpuolimu ar kitu traumuojančiu smurtu, gali būti sunku pripažinti, kad tai, kas įvyko, nebuvo jų kaltė. Traumos terapija gali padėti žmogui permąstyti įvykį, suvokti, kad nieko blogo nepadarė, ir pradėti gydyti traumą.
Žmonės, turintys psichikos sveikatos problemų, gali jaustis kalti dėl savo veiksmų ar elgesio, nors gali ir negalėti visapusiškai jiems padėti. Depresija sergantis žmogus negali atsikratyti depresijos, tačiau gali jaustis kaltas dėl to, kaip depresija veikia jų santykius su šeima ir draugais.
Kaltės ir gėdos terapija paprastai apima priėmimo ir atleidimo procesą. Klysti yra natūralu, o kartais jie gali pakenkti kitiems. Be to, jei įmanoma, bandymas ištaisyti klaidą gali būti geras pirmasis žingsnis. Tai gali sumažinti kaltės jausmą.
Kaip terapija ar konsultavimas gali padėti susidoroti su kaltės jausmu?
Yra teisingas ir neteisingas būdas kovoti su kaltės jausmu. Bandymai nuslėpti ar paneigti kaltę paprastai nesukelia sveikos situacijos. Svarbu suprasti kaltės priežastį. Kaltė yra tik stiprus jausmas, bet ne visada tikras.
Yra daug būdų, kaip terapija gali padėti sumažinti kaltę. Taip pat yra įvairių gydymo būdų, kurie gali būti tinkami šiai problemai gydyti. Freudas tikėjo, kad visos depresijos pagrindas yra pernelyg didelės kaltės ir savęs kaltinimo jausmas. Jis tikėjo, kad kaltė slypi daugumos, jei ne viso mūsų elgesio paviršiuje, ir kad mes kuriame gynybos mechanizmus, kad apsisaugotume nuo kaltės, kurią jaustume, jei pasiduotume ar pripažintume savo tikruosius norus. Freudo kaltės samprata iš esmės buvo susijusi su psichoseksualinio vystymosi etapais ir Edipo kompleksu.
Erikas Eriksonas į kaltę žiūrėjo kitaip nei Freudas, nors jo šaknys vis dar slypi vaikystėje. Jis pasiūlė, kad nuo 3 iki 5 metų kai kuriems vaikams atsirastų kaltės jausmas, priešingas žaismingumui, ir dėl neigiamų rezultatų, kuriuos jis vadino „iniciatyva prieš kaltę“. Ericksonas pažymėjo, kad vaikai, turintys stiprų kaltės jausmą, yra mažiau linkę atskleisti savo tikras emocijas, nes bijo, kad tai gali paskatinti juos padaryti nepagrįstą veiksmą. Ericksonas tikėjo, kad šie vaikai užaugo ir tapo suaugusiais, kurie bijojo parodyti tikras emocijas, bijodami elgtis nepagrįstai ir jaustis kalti.
Jei jus domina kuri- bet kuri iš šių teorijų gali jums padėti psichodinaminė terapija … Psichodinamikos terapeutai siekia ištirti gilesnes žmogaus kančių priežastis ir dažnai sutelkia dėmesį į vaikystės patirtį, kad surastų tikrąją sutrikimo priežastį.
Kitas būdas pažvelgti į kaltę yra tai, kad tai pirmiausia yra pažintinis atsakas. Kognityvinėje teorijoje kaltė kyla kaip tiesioginis minčių rezultatas. Todėl terapija, skirta pažinimo procesams, gali būti naudinga, ir, pavyzdžiui, kognityvinio elgesio terapeutas gali dirbti su jumis, kad nustatytų ir valdytų jūsų automatines mintis, kurios gali sukelti jums nereikalingą ir pernelyg didelį kaltės jausmą.
Terapiniai santykiai tarp kliento ir terapeuto visada yra svarbūs; tyrimai parodė, kad tai yra bene svarbiausias sėkmingos terapijos veiksnys. Santykių terapija yra ypatingas požiūris, kai terapinis aljansas yra pagrindinis terapinio proceso akcentas. Tai gali būti didžiulė parama, ypač todėl, kad gali būti labai skausminga kalbėti apie kaltės jausmą. Santykiai tarp terapeuto ir kliento gali būti pavyzdys santykiams už terapijos ribų.
Psichologas taip pat gali jums padėti priėmimo kelyje. sau, užuojauta sau ir atleidimas, būtinas norint valdyti ir įveikti didžiulius kaltės jausmus.
Autoriaus svetainė: psiholog-filippov.kiev.ua
Rekomenduojamas:
Ar Kaltės Jausmas Ir Atsakomybės Jausmas Yra Dvi To Paties „medalio“pusės?
Ši tema yra tokia pat amžina, kaip ir rimta. Kaltės jausmas sunaikina mus iš vidaus. Tai daro mus marionetėmis, silpnos valios pėstininkais kitų žmonių žaidimuose. Būtent ant jo, kaip ant kablio, manipuliatoriai mus pagauna. Tačiau vargu ar pagalvojote apie tai, kad žmogaus patiriamas kaltės jausmas yra kitos, ne destruktyvios, bet gana konstruktyvios asmenybės savybės - atsakomybės jausmas.
Kaip Nustoti Save Kritikuoti Ir Pradėti Save Palaikyti? Ir Kodėl Terapeutas Negali Pasakyti, Kaip Greitai Jis Gali Jums Padėti?
Savikritikos įprotis yra vienas žalingiausių įpročių žmogaus gerovei. Dėl vidinės gerovės pirmiausia. Iš išorės žmogus gali atrodyti gerai ir netgi sėkmingai. O viduje - jaustis kaip niekuo, kuris negali susitvarkyti su savo gyvenimu. Deja, tai nėra toks retas reiškinys.
Visa Apimantis Kaltės Jausmas
Būti mama nėra lengva! Būti specialių poreikių turinčio vaiko mama reiškia gyventi kitame pasaulyje. Skirtingų vertybių, skirtingų perspektyvų ir džiaugsmų, skirtingų požiūrių į tam tikrus reiškinius ir įvykius pasaulyje … ir iš esmės pasaulyje, kuriame net laikas teka visiškai kitaip … Šis pasaulis nėra geresnis, ne blogesnis, yra tiesiog kitoks.
Ką Mums Sako Kaltės, Nerimo, Apgailestavimo Jausmas?
Kaltė … Kaltės jausmas rodo, kad pažeidėte savo asmeninį moralės kodeksą, ir turėtumėte apsisaugoti nuo to, kad tai pasikartotų ateityje. Jei neatsižvelgiate į žinutes, kurios pažeidė jūsų pačių standartus, jūs atimate iš savęs atsiliepimus, kurių jums reikia, kad būtumėte tikri, jog atitinkate savo įsitikinimus.
Jausmas Vienišas Gali Padėti Mums Atsiverti Ir Rasti Meilę
Garsus austrų psichoterapeutas, egzistencinės analizės atstovas Alfriedas Langle'as - apie tai, kaip vienatvės jausmas gali padėti mums atsiverti ir susirasti meilę. Kai matau jus visus, nesijaučiu vienišas. Tikiuosi, kad ir tu. Vienatvė yra pažįstama kiekvienam iš mūsų ir paprastai yra labai skausminga.
