Alkoholizmas Yra Emocijų Liga

2024 Autorius: Harry Day | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 15:49

Daugeliu atvejų žmonės pradeda ir toliau geria alkoholį, kad paveiktų savo emocijas. Alkoholis dėl savo cheminio poveikio yra galingas emocinis reguliatorius. Štai tik keli „emociniai efektai“, kuriuos jis gali atnešti: nuotaikos gerinimas, atsipalaidavimas, streso ir emocinės įtampos mažinimas, emocinio tono didinimas, teigiamų emocijų didinimas, emocinių blokų ir kompleksų pašalinimas ir kt

Tuo pačiu metu žmogaus psichika turi savo vidinę emocinių būsenų reguliavimo sistemą. Ši sistema neatsiranda žmoguje nuo gimimo (tiksliau, ji yra nuo gimimo primityvia, neišsivysčiusia forma), bet vystosi augant žmogaus asmenybei. Be to, ši sistema vystosi ne pasyviai (ne savaime), o aktyviai tobulėjant (aktyviai ją naudojant ir mokant). Tai yra, jaustis gerai šiame pasaulyje yra gebėjimas, kurio reikia aktyviai išmokti gyvenimo procese, jis neatsiranda savaime.

Akivaizdu, kad kuo mažiau žmogus užsiėmė savo emociniu vystymusi ir kuo daugiau patyrė emocinių traumų, tuo labiau jis bus linkęs ieškoti kažkokių išorinių „ramentų“, kurie padėtų jo reguliavimo sistemai. Alkoholis yra beveik idealus ramentas. Bet kas atsitiks, kai žmogus, užuot kūręs vidinę reguliavimo sistemą, vartoja alkoholį? Atsakymas akivaizdus - vidinė emocijų reguliavimo sistema šiuo atveju bus sunaikinta. Be to, bus sunaikinta ne tik pati emocijų reguliavimo sistema, bet ir visa žmogaus emocinė sfera.

Štai keletas ilgalaikių ir ilgalaikių neigiamų emocinių padarinių, kuriuos moka už trumpalaikį „teigiamą“apsinuodijimo alkoholiu poveikį:

Emocinis šiurkštėjimas (suplokštėjimas) - emocijų įvairovė mažėja, emocijos tampa šiurkštesnės, primityvesnės (palaipsniui išnyksta „aukštesnės“emocijos, tokios kaip meilė, susidomėjimas, intymumas, estetinės emocijos ir kt., Emocinis šaltumas, abejingumas, nejautrumas) primityvių emocinių būsenų - nerimas, dirginimas, depresija, euforija, apatija ir kt.

Emocinis disreguliavimas - emocijos tampa sunkiai valdomos, emocinės būsenos pradeda valdyti mąstymą ir elgesį. Galų gale tampa neįmanoma atsikratyti ar net sumažinti nepageidaujamas emocines būsenas, neigiamos emocijos pradeda valdyti visą žmogaus gyvenimą.

Aleksitimija (emocinis aklumas) - sunku atpažinti ir atpažinti emocijas. Žmogus nustoja suprasti, ką jaučia ir ar išvis jaučia.

Emocinis dirglumas - impulsyvumas, netikėti nekontroliuojami emocijų protrūkiai iš pažiūros nereikšmingų įvykių.

Emocinis standumas - nemalonių emocijų „sustingimas“, emocinė reakcija į vieną įvykį išsivysto į emocinę būseną (pavyzdžiui, pyktis dėl kokio nors nedidelio įvykio ryte išsivysto į visos dienos dirginimą).

Emocinis nestabilumas (labilumas) - emocijos spontaniškai keičiasi, atsiranda be priežasties nuotaikos svyravimai.

Vyrauja neigiamas emocijų spektras - palaipsniui ima vyrauti neigiamos emocijos (dirginimas, nerimas, kaltė, gėda, depresija, apatija ir pan.), Teigiamos emocijos pamažu praeina.

Apskritai, reguliarus alkoholio vartojimas sukelia labai skausmingą emocinės sferos būseną, su kuria (dėl emocinio reguliavimo sistemos sunaikinimo) žmogus nieko negali padaryti pats. Kadangi tokia emocinė būsena tampa netoleruotina, toks žmogus turi kreiptis į išorinį reguliatorių (alkoholio vartojimą). Alkoholio vartojimas atneša laikiną palengvėjimą, tačiau dar labiau sunaikina emocinę sferą ir pan. Taip sukuriamas užburtas emocinės priklausomybės nuo alkoholio vartojimo vystymosi ratas (teigiamas grįžtamasis ryšys tarp emocinės sferos sunaikinimo ir poreikio vartoti alkoholį).

Taigi alkoholizmą, dėl rimtos priežasties, galima pavadinti emocijų liga. Ir dėl to alkoholizmo gydymas be emocijų „gydymo“bus tiesiog neįmanomas. Bet koks požiūris į alkoholizmo gydymą turi apimti emocinės sferos atkūrimą. Jei tiesiog susitelksite į vartojimo nutraukimą, tada: a.) Jis bus neveiksmingas (žmogus vis tiek grįš prie naudojimo, kad palengvintų savo emocinę būseną); b.) tai bus šiek tiek net įmantrus sadistinis požiūris - atimti iš žmogaus vienintelę priemonę emociniam skausmui malšinti, nieko jam neduodant.

Kokie tada yra tokio „emocinio alkoholizmo gydymo“etapai?

1. Naudojimo nutraukimas. Nenustojus vartoti (ir bet kokių psichoaktyvių medžiagų), negali būti nė kalbos apie emocinės sferos atkūrimą.

2. Alternatyvių išorinių emocinių išteklių paieška. Pirmą kartą žmogui reikia pakeisti alkoholį - tai gali atnešti emocinį palengvėjimą. Savipagalbos draugijos (geriausiai žinoma ir plačiausiai paplitusi yra anoniminiai alkoholikai) gali būti toks geras šaltinis. Darbas su psichologu gali būti derinamas (arba gali vykti atskirai) (pagal emociškai palaikantį principą).

3. Išmokti valdyti emocines būsenas. Metodai - emocijų dienoraščiai, savistabos dienoraščiai, darbas su automatinėmis mintimis, atsipalaidavimo mokymas ir kt.

4. Vidinių konfliktų, sukeliančių skausmingas emocijas, sprendimas.

5. Vaikystės raidos traumų sprendimai.

Šis procesas yra ilgas, užtrunka metus, reikalaujantis savo pastangų ir profesionalų pagalbos atkuriant emocinę sferą (psichologų).

Taikant šį požiūrį, „gydymo nuo alkoholizmo“tikslas yra ne nustoti vartoti, o atkurti žmogaus sugebėjimus gyventi emociškai pilnai, jausti gyvenimo džiaugsmą ir susidomėjimą juo, jaustis harmoningai ir pilnavertiškai, būti patenkintam savimi ir savo gyvenimą, kad galėtum mylėti, tikėtis ir tikėtis. Apskritai „emocinio alkoholizmo gydymo“tikslas yra ta emocinė būsena, kurioje žmogus nenorės naudotis. Naudojimo nutraukimas nėra savitikslis, o tik privaloma priemonė.

Šis metodas tinka ne tik priklausomybei nuo alkoholio, bet ir bet kuriai kitai, tiek cheminei, tiek necheminei. Būtina ne tik atsikratyti savo priklausomybę sukeliančio elgesio, bet ir išmokti gerai jaustis be jo.