PTSS Kaip Galima Psichinių Traumų Išsivystymo Prognozė

Video: PTSS Kaip Galima Psichinių Traumų Išsivystymo Prognozė

Video: PTSS Kaip Galima Psichinių Traumų Išsivystymo Prognozė
Video: Posttraumatic stress disorder (PTSD) - causes, symptoms, treatment & pathology 2024, Gegužė
PTSS Kaip Galima Psichinių Traumų Išsivystymo Prognozė
PTSS Kaip Galima Psichinių Traumų Išsivystymo Prognozė
Anonim

Ankstesniame straipsnyje apie psichinę traumą:buvo išsamiai aprašytas jos atsiradimo mechanizmas ir priežastys. Potrauminio streso sutrikimas (PTSD) yra viena iš galimų psichotraumos išsivystymo prognozių. Priešingai nei populiari klišė, PTSS neapsiriboja tik kovotojais ir kariškiais.

Iškart po trauminio įvykio daugeliu atvejų žmogus pastebi savo būklės pokyčius. Tai gali būti: apatija, užšalimo reakcija, nekontroliuojamo įniršio protrūkiai, stiprus nerimas, drebulys. Čia dar anksti kalbėti apie PTSS. Pabėgęs nuo stipraus pavojaus, žmogus patiria didelį susijaudinimą kūne ir psichoemociniame lygmenyje. Greičiau tai yra šoko požymiai, po kurių, esant geram variantui, gana ilga krizės patirtis atsiskleidžia su pykčio reakcija, sielvartu, o paskui lėtu atsigavimu ir asimiliacija. Taip psichika apdoroja potencialiai traumuojančią medžiagą ir atsigauna neįstrigusi traumoje. Potrauminio streso sutrikimas gali būti diagnozuotas praėjus 1, 5–2 mėnesiams ir vėliau, po įvykio.

PTSS būdingos trys simptomų grupės:

1. Grįžkime prie pirminės trauminės situacijos patirties: prastas miegas su košmarais, retraumatizacija, intensyvios somatinės reakcijos (panikos priepuoliai, pykinimas, astmos priepuoliai, prakaitavimas, širdies plakimas, raumenų sparnų spazmai, spengimas ausyse). Klasikinė PTSD apraiška: „atsiminimai“- staigūs skausmingi traumų protrūkiai, pasikartojančių įkyrių jausmų, susijusių su traumuojančia situacija, forma, tarsi tai vyktų dabartyje.

2. Psichinė apsauga neigimo, atsiribojimo, represijų pavidalu. Vengti kalbėti ar galvoti apie tai, kas nutiko, neigti traumuojančio įvykio poveikį, atsisakyti padėti. Žmogus gali emociškai atsiriboti nuo artimųjų, izoliuotis, „sustingti“, „nutirpti“. Emocinės reakcijos tampa menkos, atsisakoma mėgstamos veiklos, prarandamas susidomėjimas bendravimu ir veikla. Vienatvės jausmas, depresija, ribota ateitis, susvetimėjimo ar derealizacijos jausmas (ne tai, kas vyksta), beviltiškumo jausmas, anhedonija, emocinis abejingumas, mieguistumas, apatija.

3. Labai didelis psichoemocinis stresas: dėl jaudrumo ir nerimo. Nevaldomos mirties baimės priepuoliai. Per didelis nustebimo atsakas. Dirglumas, pykčio protrūkiai, pyktis, nemiga, sumažėjusi koncentracija, sutrumpėjęs dėmesys, sunku perjungti, atminties sutrikimas. Žmogus gali labai aštriai reaguoti į garsų triukšmą ar panašius dirgiklius, kurie „sukelia“traumuojančią reakciją. Padidėjęs budrumas: paaštrėja savisaugos instinktas, pasiekiantis paranojiškų apraiškų net situacijose, kurios nekelia realios grėsmės. Žmogus automatiškai lygina visus signalus iš išorės su traumuojančia patirtimi, yra nuolat pasirengęs reaguoti. Subjektyvus pablogėjimas dėl įvykių, panašių į traumą arba ją simbolizuojanti.

Norint diagnozuoti potrauminio streso sutrikimą, pakanka sutapimų vienoje šių simptomų grupėje.

Kadangi sergant PTSS vidinis stresas žymiai padidėja ir dėl to sumažėja nuovargio slenkstis, dėl to sumažėja našumas. Sprendžiant kelias problemas, žmogui sunku nustatyti pagrindinę. Sunku suprasti užduoties reikalavimų prasmę. Tai gali pasireikšti vengiant atsakomybės priimant sprendimus.

Dėl per didelio budrumo keičiasi žmogaus kasdienis elgesys, Dažnai imamasi obsesinių atsargumo priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią trauminio įvykio pasikartojimui. Asmeniui, sergančiam PTSS, sunku reguliuoti savo ribas ir atstumą tarp savęs ir kitų. Eidamas į emocinę izoliaciją, po kurio laiko toks žmogus gali pastebėti, kad vienatvė jį slegia, ir apkaltinti artimuosius dėl neatidumo ir nuobodumo.

Sergant PTSS gali išsivystyti vadinamasis įgytas bejėgiškumas: žmogaus mintys įkyriai sukasi apie tai, kas nutiko, ir nerimastingi lūkesčiai, kad trauma pasikartos. Atsiminimus lydi tuomet patirtas bejėgiškumo jausmas, kuris neleidžia emociniam įsitraukimui į kontaktą su kitais, daro kontaktus paviršutiniškais. Įvairūs veiksniai lengvai pažadina prisiminimus apie traumų įvykius, dėl kurių vėl atsiranda bejėgiškumo jausmas.

Taigi žmogui sumažėja bendras asmenybės funkcionavimo lygis. Tačiau dažnai žmonės, patyrę trauminius įvykius, dėl psichologinės gynybos ypatumų savo simptomams neteikia rimtos reikšmės, suvokdami tai kaip normą. Dažniausiai sergant PTSS žmogus linkęs suvokti savo būseną kaip natūralią, įprastą ir nesieja jos su traumuojančia patirtimi. Jei PTSS išsivysto lėtinės traumos fone, asmuo gali net neįtarti, kad jo patirtis yra traumuojanti.

Rekomenduojamas: