2024 Autorius: Harry Day | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 15:49
Ankstesniame straipsnyje apie psichinę traumą:buvo išsamiai aprašytas jos atsiradimo mechanizmas ir priežastys. Potrauminio streso sutrikimas (PTSD) yra viena iš galimų psichotraumos išsivystymo prognozių. Priešingai nei populiari klišė, PTSS neapsiriboja tik kovotojais ir kariškiais.
Iškart po trauminio įvykio daugeliu atvejų žmogus pastebi savo būklės pokyčius. Tai gali būti: apatija, užšalimo reakcija, nekontroliuojamo įniršio protrūkiai, stiprus nerimas, drebulys. Čia dar anksti kalbėti apie PTSS. Pabėgęs nuo stipraus pavojaus, žmogus patiria didelį susijaudinimą kūne ir psichoemociniame lygmenyje. Greičiau tai yra šoko požymiai, po kurių, esant geram variantui, gana ilga krizės patirtis atsiskleidžia su pykčio reakcija, sielvartu, o paskui lėtu atsigavimu ir asimiliacija. Taip psichika apdoroja potencialiai traumuojančią medžiagą ir atsigauna neįstrigusi traumoje. Potrauminio streso sutrikimas gali būti diagnozuotas praėjus 1, 5–2 mėnesiams ir vėliau, po įvykio.
PTSS būdingos trys simptomų grupės:
1. Grįžkime prie pirminės trauminės situacijos patirties: prastas miegas su košmarais, retraumatizacija, intensyvios somatinės reakcijos (panikos priepuoliai, pykinimas, astmos priepuoliai, prakaitavimas, širdies plakimas, raumenų sparnų spazmai, spengimas ausyse). Klasikinė PTSD apraiška: „atsiminimai“- staigūs skausmingi traumų protrūkiai, pasikartojančių įkyrių jausmų, susijusių su traumuojančia situacija, forma, tarsi tai vyktų dabartyje.
2. Psichinė apsauga neigimo, atsiribojimo, represijų pavidalu. Vengti kalbėti ar galvoti apie tai, kas nutiko, neigti traumuojančio įvykio poveikį, atsisakyti padėti. Žmogus gali emociškai atsiriboti nuo artimųjų, izoliuotis, „sustingti“, „nutirpti“. Emocinės reakcijos tampa menkos, atsisakoma mėgstamos veiklos, prarandamas susidomėjimas bendravimu ir veikla. Vienatvės jausmas, depresija, ribota ateitis, susvetimėjimo ar derealizacijos jausmas (ne tai, kas vyksta), beviltiškumo jausmas, anhedonija, emocinis abejingumas, mieguistumas, apatija.
3. Labai didelis psichoemocinis stresas: dėl jaudrumo ir nerimo. Nevaldomos mirties baimės priepuoliai. Per didelis nustebimo atsakas. Dirglumas, pykčio protrūkiai, pyktis, nemiga, sumažėjusi koncentracija, sutrumpėjęs dėmesys, sunku perjungti, atminties sutrikimas. Žmogus gali labai aštriai reaguoti į garsų triukšmą ar panašius dirgiklius, kurie „sukelia“traumuojančią reakciją. Padidėjęs budrumas: paaštrėja savisaugos instinktas, pasiekiantis paranojiškų apraiškų net situacijose, kurios nekelia realios grėsmės. Žmogus automatiškai lygina visus signalus iš išorės su traumuojančia patirtimi, yra nuolat pasirengęs reaguoti. Subjektyvus pablogėjimas dėl įvykių, panašių į traumą arba ją simbolizuojanti.
Norint diagnozuoti potrauminio streso sutrikimą, pakanka sutapimų vienoje šių simptomų grupėje.
Kadangi sergant PTSS vidinis stresas žymiai padidėja ir dėl to sumažėja nuovargio slenkstis, dėl to sumažėja našumas. Sprendžiant kelias problemas, žmogui sunku nustatyti pagrindinę. Sunku suprasti užduoties reikalavimų prasmę. Tai gali pasireikšti vengiant atsakomybės priimant sprendimus.
Dėl per didelio budrumo keičiasi žmogaus kasdienis elgesys, Dažnai imamasi obsesinių atsargumo priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią trauminio įvykio pasikartojimui. Asmeniui, sergančiam PTSS, sunku reguliuoti savo ribas ir atstumą tarp savęs ir kitų. Eidamas į emocinę izoliaciją, po kurio laiko toks žmogus gali pastebėti, kad vienatvė jį slegia, ir apkaltinti artimuosius dėl neatidumo ir nuobodumo.
Sergant PTSS gali išsivystyti vadinamasis įgytas bejėgiškumas: žmogaus mintys įkyriai sukasi apie tai, kas nutiko, ir nerimastingi lūkesčiai, kad trauma pasikartos. Atsiminimus lydi tuomet patirtas bejėgiškumo jausmas, kuris neleidžia emociniam įsitraukimui į kontaktą su kitais, daro kontaktus paviršutiniškais. Įvairūs veiksniai lengvai pažadina prisiminimus apie traumų įvykius, dėl kurių vėl atsiranda bejėgiškumo jausmas.
Taigi žmogui sumažėja bendras asmenybės funkcionavimo lygis. Tačiau dažnai žmonės, patyrę trauminius įvykius, dėl psichologinės gynybos ypatumų savo simptomams neteikia rimtos reikšmės, suvokdami tai kaip normą. Dažniausiai sergant PTSS žmogus linkęs suvokti savo būseną kaip natūralią, įprastą ir nesieja jos su traumuojančia patirtimi. Jei PTSS išsivysto lėtinės traumos fone, asmuo gali net neįtarti, kad jo patirtis yra traumuojanti.
Rekomenduojamas:
Kodėl Negaliu Užbaigti To, Ko Norėčiau? Ir Kaip Tai Galima Pakeisti?
Ar kada nors susidūrėte su situacija, kai pradėjote verslą ir negalite jo užbaigti? Ir tada mes nesame patenkinti savimi, jaučiamės susierzinę ir nusivylę - „štai dar viena diena pragyventa, ir aš to niekada nepadariau ir nebaigiau …“O kitą dieną viskas kartojasi.
Sąmonės Išsivystymo Lygiai Arba Tai, Kas Lemia Jūsų Gyvenimą
Šį „sąmonės lygių“modelį gražiai apibūdina amerikiečių psichiatras Davidas Hawkinsas, dabar visame pasaulyje žinomas dvasinis mokytojas, patyręs nušvitimo patirtį. Tiesą sakant, tai puikus modelis, leidžiantis į įvairius dalykus pažvelgti naujai ir suprasti, kodėl tam tikri įvykiai įvyksta žmonių gyvenime ir kuo vadovaujasi tas ar kitas asmuo.
Kaip Galite Paskatinti Savo Mylimą žmogų Ieškoti Pagalbos Dėl PTSS?
Yra bent trys priežastys, kodėl žmonės, kenčiantys nuo trauminės situacijos pasekmių, laiku nesikreipia į specialistą: - skaudūs prisiminimai - nenormalumo baimė - netikėjimas galimybe pasveikti Pirma priežastis diktuojamas paties PTSD simptomų - tai nuolatinis atsitraukimas nuo to, kas primena trauminį įvykį.
NEGATYVOS ATEITIES PROGNOZĖ: KOGNITINĖS KLAIDOS
Kai kurie žmonės turi „krištolo rutulį“, kuris pranašauja nuolatines negandas, sunkumus ir sunkias situacijas. Jie iš anksto įsivaizduoja, kad nutiks kažkas blogo, nors ši prielaida gali būti visiškai nereali. Šios neigiamos pranašystės sukelia intensyvų laukimą, bejėgiškumą, beviltiškumą, pasibjaurėjimą ir atsitraukimą nuo bet kokios veiklos.
Nepatyrusi Psichinių Nuostolių Ir Praradimų
Mūsų gyvenimas, be kita ko, susideda iš skausmo, nusivylimų, praradimų ir praradimų … Ir nėra nuo ko atsitraukti … Tai yra gyvenimas. Gyvendami savo gyvenimą patiriame įvairiausių išgyvenimų, jausmų, emocijų. Jei šie jausmai yra pernelyg nepakeliami, sudėtingi, nesuprantami ir bauginantys, tada psichika gali apsiginti nuo tokio „spaudimo“.
