Gailėtis Savęs Ar Nesigailėti?

Video: Gailėtis Savęs Ar Nesigailėti?

Video: Gailėtis Savęs Ar Nesigailėti?
Video: Kaip nustoti gailėtis savęs ir susidoroti su nuoskaudomis? 2024, Gegužė
Gailėtis Savęs Ar Nesigailėti?
Gailėtis Savęs Ar Nesigailėti?
Anonim

Ką tai reiškia - jūs negalite savęs gailėtis ir jums reikia atsikratyti šio noro? Kada gailėtis savęs, o kada ne?

Mūsų kultūroje įprasta skųstis kitiems (draugams, pažįstamiems, kolegoms, kartais net praeiviams) ir gailėtis savęs. Daugelis žmonių mano, kad palaikyti pokalbį su pašnekovu įmanoma tik skundžiantis įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis ir pokalbio metu gailintis savęs. Girtis, priešingai, yra baisiau - mūsų galvoje yra gili ir nevaldoma pavydo baimė. Tai savotiškas magiškas mąstymas, kurio nepažįstami žmonės gali pavydėti sėkmei, todėl galite likti be visko, ką turite.

Psichologijoje visuotinai pripažįstama, kad reikia elgtis su savimi užuojauta, priėmimu ir pagarba, o ne plakti save dėl galimų klaidų ir klaidų. Jei įvyksta įvairūs trauminiai įvykiai, dėl kurių žmogus yra nusiminęs, kyla pasipiktinimas ar nusivylimas (ypatinga emocinė būsena, atsirandanti dėl susidūrimo su išorinėmis kliūtimis arba per asmeninį konfliktą; tuo pačiu metu žmogus negali pasiekti savo tikslus ir patenkinti jo poreikius bei norus), jums reikia duoti laisvę jausmams ir ašaroms. Apskritai, ilgas buvimas tokiose būsenose gali sukelti visišką žmogaus veiklos dezorganizavimą, paveikti charakterį (pavyzdžiui, padidinti agresyvumą) arba išprovokuoti nepilnavertiškumo kompleksą.

Tokiose būsenose atviros emocijos reikalingos tolesniam stabilios individo psichinės būklės vystymuisi. Nepriklausomai nuo patirtų jausmų gilumo ir aštrumo, būtina skirti laiko emociškai juos išgyventi - verkti, skųstis, liūdėti ir pan. Jei žmogus nesuteiks galimybės kitiems gailėtis sunkių gyvenimo situacijų, gautos traumos liks atviros ir periodiškai paliks tam tikrą pėdsaką įprastame gyvenime.

Kai kuriose situacijose savęs gailėjimas yra lėtinio pobūdžio - žmogus gali skųstis savo gyvenimu metus, dvejus, dešimt metų, tačiau tuo pačiu metu nesistengti pakeisti situacijos į gerąją pusę. Tokiais atvejais žmonės nesistengia suvokti viso problemos gylio, praplėsti akiratį, permąstyti savo gyvenimo poziciją, spręsti tikrąsias skundų priežastis ir apskritai prisiimti atsakomybę už viską, kas nutinka jų gyvenime. Laikui bėgant gailestis nusileidžia iki emocinės būsenos dugno, tampa toksiškas ir moralinis spaudimas žmogui. Tokios situacijos turi būti slopinamos.

Kada gailestis yra būtinybė, o kada - perteklius? Į šį klausimą gali atsakyti tik pats žmogus, kritiškai išanalizavęs esamą situaciją.

Kas gali būti už savigailos?

- ilgalaikė trauma, kurios žmogus negali atsikratyti;

- ankstesnių metų sunkaus darbo ir bejėgiškumo siekiant tolesnio tikslo;

- depresija ir pan.

Visas šias priežastis tikrai galima pavadinti objektyviomis ir pagarbiomis, norint skųstis ir atleisti jausmus, pilnai išgyventi savo emocijas. Yra laiko išgydyti gautas žaizdas, ir yra laiko judėti link numatyto tikslo. Ir tik kiekvienas iš mūsų turime pasirinkti tolesnio judėjimo kryptį, o tam būtina sąžiningai atsakyti į gana paprastą klausimą - ar gailestingumo jausmas tave maitina (palaiko), ar valgo iš vidaus?

Rekomenduojamas: