Neverbalinė Komunikacija

2024 Autorius: Harry Day | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 15:49

Ar kada nors kaltinote žmogų nenuoširdumu?

Daugelio mūsų klaida yra ta, kad dėl racionalistinių tendencijų šiuolaikinėje visuomenėje mes per daug pasikliaujame pasakytais ar rašytais žodžiais (el.

Racionalistinėje visuomenėje (kuri remiasi mūsų dienomis) akcentuojami faktai. Žodžiai yra daug lengviau nei intuicija suvokiami kaip neginčijami faktai - juos taip pat lengviau valdyti bandant įrodyti savo teiginį.

Tačiau žodžiai yra neramus pagrindas. Ar kada pastebėjote, kaip visi prieštaraujame sau? Pavyzdžiui, žmogus gali kalbėti apie tai, kaip jis mąsto teigiamai, o ne vertinti kitų žmonių elgesį. Po minutės pokalbio tas pats asmuo aršiai kritikuoja kolegą ar politiką dėl tariamai netinkamo elgesio.

Tokie prieštaravimai yra gana dažni tarpasmeniniuose santykiuose. Pavyzdžiui, vaikinas gali įtikinti merginą savo ištikimybe ir tuo pačiu toliau daryti tai, kas nesutinka su žodžiais.

Iš aukščiau aprašytų pavyzdžių galime daryti išvadą, kad nors žodžiai turi objektyviai stebimą fizinę formą (garsas = banga), jie negali būti pagrindu susidaryti įspūdžiui, ką žmogus iš tikrųjų patiria. Kitaip tariant, kalbėjimo modeliai, kuriuos mes pasirenkame, daugeliu atvejų yra skirti tam tikram socialiniam vaidmeniui išlaikyti arba kažko pasiekti iš kito žmogaus, ir negali būti interpretuojami kaip vienintelis tiesioginis būdas atrasti tikruosius pašnekovo jausmus.

Taigi, kaip išmokti atpažinti tai, ką žmogus iš tikrųjų bando pasakyti? Taip, mes jau žinome, kaip tai padaryti!

Įdomu tai, kad pradėdami dialogą su žmogumi, mes visada nesąmoningai jaučiame, kokioje bangoje jis yra. Jei žmogus yra susierzinęs, mes galime jį lengvai „pašalinti“. Jei jis nuoširdžiai laimingas, jo laimė mums bus užkrečiama, o pokalbio pabaigoje galime pastebėti, kad mes patys atrodėme „įkrauti“iš gerai mąstančio, džiaugsmingo žmogaus.

Mikromimika vaidina svarbų vaidmenį skaitant tikras emocijas. Kai tyrėjai užfiksavo žmonių veido išraiškas bendravimo metu ir sulėtino vaizdo įrašą, jie pastebėjo, kad išgirdę ausinėse naujienas, sukėlusias jaudulį, baimę, linksmumą ir pan., Žmonių veidai pasikeitė mikrosekundėmis, o tada grįžo į ankstesnį išraiška. Taip pat įdomu, kad tiriamųjų pašnekovai pastebėjo kito žmogaus nuotaikos pasikeitimą ir galėjo tiksliai pranešti, kuria kryptimi nuotaika pasikeitė.

Kitas pavyzdys: dauguma iš mūsų lengvai atpažįsta komercines manipuliacijas: pavyzdžiui, pardavimus telefonu ar viliojimą gatvėje. Įdomu tai, kad pernelyg įkyrus ir prašmatnus reklamuotojų elgesys dažnai sukelia priešingą efektą - bet daugiau apie tai kitame įraše.

Gestai, intonacijos, kūno padėtis pokalbio metu - visa tai gali suteikti papildomo aiškumo bendravimui. Daugelį gestų suprantame intuityviai, nesigilindami į išsamų jų tyrimą. Jei norite daugiau suprasti save ir kitus, informacijos ieškokite TED pokalbiuose.

Kasdieniame gyvenime mes aiškiai nuvertiname žmogaus gebėjimą skaityti kitų žmonių mintis ir požiūrį į save ar esamą situaciją. Įdomu tai, kad nors girdime vidinį varpą, kai kiti bando manipuliuoti mumis, vis tiek jaučiame, kad mūsų pačių bandymai manipuliuoti lieka nepastebėti. Džiaugiamės, kai savo išradingumo dėka galime įtikinti kitus žmones daryti tai, kas mums naudinga. Neįvertindami žmogaus gebėjimo suvokti neverbalinius ženklus, ir mūsų pokalbis bus teigiamas, galime maksimaliai tikėtis, kad pašnekovas bendraudamas su mumis pademonstravo diplomatiją arba nusprendė pasikliauti žodžiais kaip faktais, prieštaraujančiais jo nuojautai. Pastarojo atveju, kaip jau matėme aukščiau, mūsų bendradarbiavimo pagrindas bus netvirtas, ir mažai tikėtina, kad ant jo bus galima sukurti stabilią struktūrą.

Kitą kartą bendraudami su draugu, mylima moterimi ar mylimu vyru, kolega ar pašaliniu asmeniu, atkreipkite dėmesį į tai, ką tas žmogus iš tikrųjų bando jums perteikti. Tai gali būti paversta įdomiu lavinančiu proto žaidimu, pavadinimu „Vertėjas“: klausydamas kito žmogaus žodžių, pabandyk mintyse atrasti, kokiu tikslu jis taria šiuos žodžius ir koks jausmas jį iš tikrųjų varo.

Kartu reikia pridurti, kad visiškai nebūtina kaltinti žmogų prieštaringai mąstant. Aiškinant prieštaringus dalykus, būtina juos atidžiai ištarti, vadovaujantis noru išsiaiškinti klausimą, o ne tvirtinti savo pranašumą. Galima ir būtina draugiškai, su rūpesčiu ir meile iškelti į paviršių tikrą motyvaciją. Ši praktika padės kiekvienai pusei geriau suvokti ir susidoroti su savo jausmais.

Visi tam tikrais gyvenimo momentais prieštaraujame sau, todėl bandymas užkariauti kitą žmogų bus toks pat prieštaringas mūsų veiksmas, su sąlyga, kad jis grindžiamas noru sustiprinti jo svarbą. Tokia rekursija!

Sąmoningas požiūris į mūsų pačių žodžius gali duoti daug vaisių. Pastebėję, kaip mūsų žodžiai prieštarauja tam, ką iš tikrųjų jaučiame, ir bandome perteikti pašnekovui, lavinsime savo bendravimo įgūdžius taip, kad galėtume kuo atviriau išreikšti save, nepakenkdami kitiems žmonėms. Kai žmogus praktiškai daro tai, ką sako, ir sako tai, ką galvoja, vadovaudamasis gerumu ir rūpesčiu aplinkinių žmonių atžvilgiu, jo asmenybės jausmas tampa visapusiškesnis. Minčių, žodžių ir veiksmų harmonija yra vertas tikslas ir esminis žingsnis laimės link.

Verta pridurti, kad pasitikėjimas intuityviu, neverbaliniu suvokimu reikalauja moralinės drąsos. Bandymas „paplepėti“intuityvius jausmus žodžiais yra proto gynybos mechanizmas. Mūsų šališkumas skatina mus interpretuoti žodžius tam tikru būdu, kuris atitinka mūsų požiūrį ir atitinka mūsų pasaulio vaizdą, ir pasirinktinai prisiminti informaciją. Šeštasis pojūtis arba intuityvus suvokimas gali mums pasakyti daug daugiau apie mūsų santykius, nei mes norime išgirsti.

Lilia Cardenas, psichologas, bioenergetikas, psicholingvistas