Nepasitikėjimas Savimi

Video: Nepasitikėjimas Savimi

Video: Nepasitikėjimas Savimi
Video: NEPASITIKĖJIMAS SAVIMI. Kaip jo atsikratyti 2024, Balandis
Nepasitikėjimas Savimi
Nepasitikėjimas Savimi
Anonim

Ar nuolat jaučiatės nesaugus dėl savęs? Abejojate kiekvienu savo sprendimu? Bijai kalbėti apie savo jausmus, prašyti to, ko nori? Ar jums sunku užmegzti naujų pažinčių? Ar nesaugumo jausmas jus nuolat persekioja ir nuodija jūsų gyvenimą? Ar pavargote nuo visko bijoti ir norėtumėte rasti stabilumo ir vidinės laisvės? Tada jums rodoma grupinė psichoanalizė ir individuali psichoanalitinė psichoterapija

Kas yra nepasitikėjimas savimi?

Nepasitikėjimas savimi yra sudėtinga emocinė baimės, nerimo, obsesinių abejonių, nepatogumo ir blogos savijautos būsena. Paprastai žmonės, kurie patiria abejonių savimi, apibūdina šią būklę kaip labai varginančią. Nepasitikėjimas savimi tampa problema, kai priverčia žmogų atsisakyti planų ir įgyvendinti savo idėjas, užkerta kelią naujoms pažintims ir apsunkina jau esamą bendravimą. Paprastai žmonės, kenčiantys nuo abejonių savimi, linkę įkyriomis mintimis ir nuolatinėmis abejonėmis.

Kita vertus, nepasitikėjimas savimi daro žmogų atsargesnį, padeda realiai įvertinti artėjančius sunkumus, rasti ir atidžiau apsvarstyti jų įveikimo būdus.

Situacija yra sudėtingesnė tais atvejais, kai nepasitikėjimas savimi yra tarsi paneigtas, apimtas išdidžios bravūros, per didelės drąsos, sukeliančios neapgalvotus veiksmus ir liūdnas pasekmes. Ši elgesio forma yra gynyba nuo skausmingų nepasitikėjimo savimi, silpnumo ir pažeidžiamumo jausmų. Šis gynybinis elgesys vadinamas patologiniu narcisizmu. Šiuo atveju skausmingi nepasitikėjimo savimi išgyvenimai gali virsti rizikingais impulsyviais veiksmais (atsakymais) arba pasislėpti po pasipūtusiu žavėjimusi savimi, nuolatinio poreikio vertinti kitus žmones, teigiamos ar neigiamos reakcijos. Šio tipo žmonėms skaudžiausia yra abejingumas ir abejingumas, dėl to gali atsirasti tokių simptomų kaip panikos priepuoliai ar fobijos.

Nesaugumo priežastys: kas slypi už nepasitikėjimo savimi?

Pažiūrėkime, kaip formuojasi abejonės savimi. Žinoma, nepasitikėjimo savimi šaknys formuojasi ankstyvoje vaikystėje kartu su savivertės formavimu. Paprastai pagrindinės nesaugumo formavimosi priežastys yra emocinio priėmimo ir emocinės paramos (pritarimo) stoka vaikystėje. Dėl to žmogaus psichikoje trūksta apsauginių ir atraminių objektų. Ir, kaip žinote, psichinei ir psichologinei asmens sveikatai būtinas teigiamas (apsauginis ir palaikantis) tėvų figūrų (mamos ir tėčio) įvaizdis. Taip pat svarbus veiksnys, formuojantis abejones savimi, yra tai, kad tėvai atmeta vaiko agresiją. Šiuo atveju psichika skaito, kad agresyviems (stipriems ir savimi pasitikintiems) tėvams jis nereikalingas ir, prisitaikęs prie savo nesąmoningų lūkesčių, jis tampa pasyvesnis ir nesaugus. Psichoanalitinėje psichoterapijoje klientams, kenčiantiems nuo nesaugumo, galime pastebėti savęs atstūmimą, gėdą, gėdą, drovumą ir nesąmoningą savo išskirtinumo jausmą kaip kompensaciją už skaudžią patirtį.

Kaip grupinė psichoanalizė ir individuali psichoanalitinė psichoterapija gali padėti abejoti savimi?

Pagrindinis psichoanalitinės psichoterapijos uždavinys - tiek grupinis, tiek individualus - atkurti teigiamą tėvų figūrų įvaizdį. Dirbdamas su psichoanalitiniu psichologu tiek grupėje, tiek individualiai, klientas suformuoja erdvę, į kurią gali įnešti visą savo skaudžią patirtį.

Šioje erdvėje kyla skausmingi vaikystės išgyvenimai, kurie nesąmoningai lemia mūsų elgesio modelius dabartyje ir gauna galimybę būti apdoroti (pergyventi, permąstyti, pervertinti). Laikui bėgant ši erdvė įsiskverbia į klientą ir tampa jo vidine erdve, kurioje yra pakankamai išteklių ir apsauginių objektų vidinėms problemoms spręsti.

Psichoanalizė ir psichoanalitinė psichoterapija klientui neišsprendžia problemų, ji tik sukuria tą erdvę, tas sąlygas, kuriomis klientas jau gali savarankiškai išspręsti savo problemas. Dėl to klientas tampa brandesnis, laisvesnis, nepriklausomas ir pasitikintis savimi.

Rekomenduojamas: