Psichoterapija: 6 Etapai Naujam Gyvenimui

Turinys:

Psichoterapija: 6 Etapai Naujam Gyvenimui
Psichoterapija: 6 Etapai Naujam Gyvenimui
Anonim

Psichoterapija yra žodis, kuris dabar žinomas visiems.

Psichoterapinės pagalbos aktualumas auga kiekvieną dieną. Daugelis žmonių žino, kad patirdami psichinio diskomforto būsenas (nusivylimą, depresiją, nerimą, nusivylimą, sumišimą, apgailestavimą ir pan.) Galite kreiptis į psichoterapinę pagalbą, nes išvertus iš graikų kalbos „psichoterapija“reiškia sielos išgydymą.

Tačiau turbūt ne visi žino, iš ko susideda psichoterapijos procesas ir kas vyksta už uždarų durų, kai žmogus lieka vienas su specialistu.

Nežinojimas sukelia nepasitikėjimą. Norėdami išsklaidyti šį nepasitikėjimą, parašiau šį straipsnį, kuriame bandžiau išryškinti ir apibūdinti psichoterapijos rūšis, užduotis, pagrindinius etapus ir jų turinį.

Taigi, yra klinikinė (medicininė) ir psichologinė psichoterapija. Klinikinę psichoterapiją atlieka psichoterapeutas, psichologinę - aukštojo psichologinio išsilavinimo ir papildomo specialaus psichoterapinio metodo išsilavinimą turintis psichologas.

Šiuo metu egzistuoja keli psichoterapiniai metodai, kurie labai skiriasi psichoterapinės pagalbos teikimo turiniu ir prasme. Šiame straipsnyje kalbėsiu apie psichoanalitinę psichoterapiją, kurioje dirbu.

Trumpai tariant, psichoanalitinė psichoterapija yra gydymas žodžiais. Žmogus pasako viską, kas jam svarbu, viską, apie ką galvoja ir kelia nerimą. Psichologas interpretuoja jo teiginius arba užduoda patikslinančius klausimus. Dėl to žmogus pradeda suprasti savo sunkumų ir nesėkmių priežastis, randa paslėptą to, kas vyksta, prasmę ir kuria tolesnį gyvenimą pagal savo pageidavimus ir naujas galimybes bei išteklius, kurių anksčiau nebuvo.

Psichoanalitinės psichoterapijos užduotys:

  • nesąmoningų konfliktų, kurie žmogaus gyvenime pasireiškia elgesio ir emociniais sunkumais, sprendimas;
  • gerinti santykius su savimi ir jį supančiu pasauliu.

Dėl neteisiamų interpretacijų, patikimo ir geranoriško psichologo požiūrio žmogus keičia savo požiūrį į problemą ir sukuria naujus būdus bendrauti su pasauliu.

Psichoanalitinė psichoterapija veiksminga sergant neurozėmis, depresija, panikos priepuoliais, fobijomis, psichosomatinėmis ligomis, psichozinio spektro sutrikimais.

Psichoanalitinė psichoterapija yra:

  • individualus (kai žmogus pats ateina ir pats išsprendžia savo problemas);
  • šeima (kai atvyksta keli šeimos nariai, šiuo atveju dėmesio centre tampa jų santykiai);
  • trumpalaikis (iki 25 susitikimų);
  • ilgalaikis (neterminuotas).

Susitikimai su psichologu vadinami sesijomis. Psichologas šias sesijas veda savo kabinete arba per „Skype“.

Psichoterapinių užsiėmimų eigą galima suskirstyti į 6 pagrindinius etapus:

1. Ieškokite psichologo ir susitarkite

Tai preliminarus žingsnis. Oficialiai ji nėra įtraukta į psichoterapinio darbo seką, tačiau atkreipiau į tai dėmesį, nes iš tikrųjų būtent nuo šios akimirkos atsiranda psichoterapija.

Būtent šiuo laikotarpiu žmogus pradeda formuoti savo lūkesčius iš darbo ir tikėtis tam tikrų rezultatų. Renkantis psichologą, susidaro teigiamas perkėlimas - taip vadinamas pasitikintis žmogaus požiūris į pasirinktą specialistą, nes mažai tikėtina, kad kas nors eis pas specialistą, kuris sukelia nepasitikėjimą ir antipatiją. Pasirinkę specialistą, jie su juo susisiekia ir surengia pirmąjį susitikimą.

2. Prašymo formavimas

Paprastai per pirmąjį susitikimą žmogus kalba apie jam trukdančias problemas. Kažkas juos skiria dviem sakiniais, kažkam trūksta visos sesijos - įvairiais būdais. Po to psichologas ir klientas susitaria, ką dirbs kartu - suformuokite prašymą.

3. Psichoterapijos aplinkos ar sistemos nustatymas

Šiame etape sudaromas žodinis susitarimas dėl sąlygų - taisyklių, pagal kurias vyks susitikimai.

Tai labai svarbus žingsnis. Bet kokia psichoterapija atliekama laikantis tam tikrų taisyklių. Psichoterapija, kaip ir visa kita mūsų pasaulyje, yra užsakoma ir užrašoma tam tikrose ribose. Šias taisykles nustato psichoterapijos metodų kūrėjai ir jos yra bendros visiems: ir psichologams, ir klientams. Būtent tai reguliuoja psichologo veiklą (jis negali peržengti šių taisyklių ribų) ir ugdo kliento atsakomybę už sprendimo priėmimą - toliau dirbti pagal tokias taisykles arba ieškoti kažko mažiau tikro.

Jei asmuo patvirtina, kad sutinka dalyvauti sesijose dėl specialisto aprašytų sąlygų, tada sutartis laikoma sudaryta ir galite pereiti prie kito darbo etapo.

Būtina susitarti dėl šių sąlygų: užsiėmimų vieta, reguliarumas (bent kartą per savaitę), užsiėmimų trukmė (50 minučių), darbo forma ir struktūra, kaina, bilietų apmokėjimas be įspėjimo, force majeure, įspėjimas apie atostogas, konfidencialumas, paskutinis susitikimas ir kt.

Toks bendras darbo susitarimas sukuria bendruomenę ir vienybę tarp psichologo ir atėjusio pagalbos. Tai pirmasis produktas, kurį jiems pavyksta sukurti kartu.

4. Diagnostika

Privalomas psichoterapinio darbo etapas, kuris gali užtrukti keletą seansų. Daugelis nesupranta, kodėl reikia išsamiai kalbėti apie savo vaikystę, santykius su reikšmingais žmonėmis, pirmosios vaikystės įspūdžius, jų augimą etapais ir pan.

„Tai buvo seniai“, - sako jie. „Dabar aš esu visiškai kitoks ir mano problema yra dabartyje“.

Taip, yra - žmogus, žinoma, jau seniai pasikeitė, o mažo vaiko neliko nė pėdsako. Tačiau problema, su kuria asmuo paprašė pagalbos, kažkaip susiformavo tam tikru laiku. Jis buvo suformuotas taip pat, kaip suvyniotas siūlų kamuolys: iš pradžių jis buvo nematomas, paskui tapo vis daugiau. Ir šis susipainiojimas pasiekė tokį didelį dydį, kad žmogui pasidarė neįmanoma susitvarkyti su savimi, ir jis buvo priverstas ieškoti pagalbos.

Tam, kad specialistas profesionaliai ir kompetentingai padėtų išspręsti problemą, jis turi susipažinti su žmogaus gyvenimo istorija, jo charakterio savybėmis, žmonėmis ir situacijomis, kurios paliko pėdsaką jo gyvenime, o gal net ją pakeitė. Daugelis žmonių nepastebi, kaip mažos avarijos laikui bėgant tampa modeliais, o vėliau pasireiškia kaip charakterio bruožai. Jie nesupranta, kad tai ne kiti žmonės ar aplinkybės, o jis pats sukuria sau tokį nepakeliamą gyvenimą.

Jei žmogus pats galėtų analizuoti, suprasti ir keisti savo gyvenimą, jam pagalbos nereikėtų. Tačiau taip nėra, o kompetentinga psichoterapinė pagalba yra įmanoma tik tuo atveju, jei psichologas iš lūpų sužino gyvenimo istoriją ir žmogaus problemos išsivystymą, o pats to neišgalvoja.

5. Psichoterapija

Kitas etapas skirtas tiesioginiam problemos sprendimui. Psichoterapijos procese gali kilti ir kilti papildomų klausimų, į kuriuos žmogus norėtų rasti atsakymą. Psichoterapijos trukmė priklauso nuo kliento pageidavimo, nuo problemos atsiradimo (ji neseniai atsirado arba tęsiasi daugelį metų), nuo individualių žmogaus psichologinių ir psichinių savybių, nuo sugebėjimo dėti pastangas, nuo sugebėjimo įvykdyti sutarties sąlygos, dėl psichoterapeuto kvalifikacijos ir kt.

6. Paskutinis susitikimas - apibendrinimas

Ateina laikas ir psichoterapija baigiasi. Probleminė situacija išsisprendžia, kažkas pasikeičia gyvenime. Tokiu atveju patartina apibendrinti ir pasikalbėti apie tai, ką žmogus įgijo per psichoterapiją. Kaip pasikeitė jo santykiai, kas tiksliai atsitiko, kokios naujos elgesio formos jam tapo įmanomos, ką jis tam naudoja ir kaip. Psichoterapija yra puiki galimybė pakeisti savo gyvenimą į gerąją pusę. Svarbu suprasti šiuos pokyčius, kalbėti ir suprasti, o ne palikti sąmonę.

Psichoterapijos procesas yra žmogaus gyvenimo dalis

Ši dalis tampa tiltu tarp dviejų bankų: praeito gyvenimo, kuris žmogui netiko, ir būsimo gyvenimo, apie kurį žmogus svajoja.

Kai nežinai kelio ir nematai perspektyvų, tai sukelia sumišimą ir nerimą. Tiltas atrodo neaiškus ir bauginantis, o žmogus lieka stovėti vietoje.

Jei žinote žingsnis po žingsnio kelio seką ir yra vidinis noras pereiti į naują krantą, tuomet galite drąsiai pradėti šį kelią.

Juk psichoterapija yra tik žmogaus gyvenimo dalis, kuri turi pradžią ir pabaigą.

Rekomenduojamas: