2024 Autorius: Harry Day | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 15:49
Kiekvienas žmogus savo gyvenime bent kartą susidūrė su asmeniniu sielvartu. Tai gali būti darbo praradimas, pašalinimas iš švietimo įstaigos, o baisiausias ir sunkiausias dalykas - mylimo žmogaus netektis. Patyrimų intensyvumas gali būti skirtingas, ne visada priklauso nuo realaus įvykio suvokimo, dažniau tai yra grynai emocinė patirtis.
Kai įvyksta kokia nors tragedija ar praradimas, mūsų psichika nėra pasirengusi ir negali jos iš karto apdoroti. Ilgą laiką buvo išryškinti sielvarto išgyvenimo etapai, kurių pagalba mūsų psichika ir mes apskritai susidorojame su šia problema.
Žemiau išvardysiu šią sielvarto rezidenciją ir tai, ką galite padaryti šiais etapais, kad padėtumėte.
Pirmasis etapas yra neigimas
Kai įvyksta įvykis, kurį žmogui sunku patirti, pirmoji jo reakcija yra neigimas. Tai natūralu ir normalu, mūsų psichika apsaugo mus nuo netikėtai susikaupusių bėdų. Žmogus šiame etape visais įmanomais būdais atsisako tikėti tuo, kas įvyko (arba kas vyksta). Daugelis netgi sako: „Tai netiesa! Aš netikiu! “,„ Tai negali būti! Ne! . Kiti neigimo momentu patenka į hiperoptimizmą ir bando kažką pakeisti, net jei tai iš tikrųjų neįmanoma. Kažkas neigimo stadijoje stengiasi nepastebėti ir bandyti gyventi įprastą gyvenimą arba, priešingai, kažką dramatiškai pakeisti.
Ką šiuo metu turėtų daryti kiti? Būkite supratingi ir kantrūs. Nereikia nieko priversti suprasti, kažką priimti, šiame etape tai visiškai neįmanoma. Būkite kantrūs, nesistenkite išlaikyti žmogaus iliuzijų, tiesiog būkite taktiški ir sakykite tiesą, kai to reikia. Ką turi daryti pats patyręs? Bandant priimti netekties ir sielvarto faktą, tam tikru momentu gali tekti pabūti vienam su tuo, kas įvyko. Svarbiausia nepamiršti aplinkinių ir jų pagalbos bei palaikymo. Nevenkite to, bet nenaudokite to be galo.
Antrasis etapas yra agresija
Šiame etape žmogus jau daugiau ar mažiau žino, kas nutiko jam ar jo artimiesiems. Ir yra daug pykčio, agresijos, pykčio. Žmogus pyksta dėl to, kas nutiko, ant kitų žmonių, kurie arba skiriasi nuo jo, arba panašūs. Apskritai tai yra neracionali agresija. Neįmanoma išskirti vieno dalyko, kuris visus pykdo. Kiekvienas žmogus pats randa objektą pykčio ir agresijos protrūkiui. Be to, kai kuriems žmonėms gali kilti isterija, kurią sunku suvaldyti ir sustabdyti.
Šiame etape būtina būti arti žmogaus ir kontroliuoti jo saugumą, nes jis gali sau pakenkti, tai turi būti padaryta, kai iš tikrųjų kyla grėsmė sveikatai. Jūs neturėtumėte pernelyg nusiraminti ir nusiraminti, turite suteikti galimybę išreikšti savo jausmus. Galiu rekomenduoti pačiam sergančiajam pabandyti stebėti jo agresyvią būseną ir nukreipti jį į saugius veiksmus: sportuoti (labai geras būdas išreikšti pyktį), kokius nors kitus aktyvius veiksmus. Tai palengvins įtampą.
Trečias etapas - siūlymas
Atėjus trečiajam etapui, žmogus tarsi pradeda „derėtis“. Jis pasireiškia viskuo. Jis pradeda sugalvoti ženklų, kurie gali ką nors pakeisti. Atsiskirdamas santykiuose jis bando išsiaiškinti, kas buvo negerai, ir sutinka atnaujinti santykius, žadėdamas visiškai pasikeisti. Daugelis kreipiasi į religiją ir bando kreiptis į aukštesnes galias, kad pakeistų tai, kas įvyko. Žmogus bando „nusipirkti“sielvartą, pakeisdamas savo elgesį, atsiversdamas į religiją ir palikdamas realų pasaulį, užsiimdamas labdara, nukreipdamas visas savo pastangas ir laiką, kad išspręstų problemą, su kuria susidūrė pats žmogus.
Aplinkiniai šiuo metu turėtų būti atsargūs ir taktiški. Geriausias variantas - nukreipti žmogų link socialiai pozityvių darbų ir visiškai neįsigilinti į juos. Tam, kuris išgyvena šį etapą, gali būti patarta nesileisti į vieną verslą, periodiškai keistis.
Ketvirtas etapas - depresija
Šiame etape žmogus patiria įvairaus stiprumo depresiją. Nuotaika nėra pastovi. Tada žmogus patenka į neviltį, tada grįžta į įprastą gyvenimą, emocinės reakcijos tampa prastos, atrodo, kad žmogus yra pašalintas iš realaus pasaulio. Gali atsirasti dirglumas. Sutrinka miegas ir apetitas, kažkas gali skristi kelias dienas, kažkas visiškai praranda. Taip pat atsitinka su apetitu, vieniems jis dingsta, kiti patenka į apmaudą. Šiame sielvarto etape daugelis žmonių atsitraukia nuo kitų ir artimųjų, o daugelį sprendimų, priimtų šiuo etapu ateityje, sunku ištaisyti.
Kiti turi gerbti žmogaus jausmus. Nenuvertinkite ir neperdėkite to, kas įvyko. Būtina pasikalbėti su žmogumi ir aiškiai parodyti, kad jūs jį suprantate ir užjaučiate. Šiame etape žmogui galima patarti pabandyti atitraukti dėmesį: susirasti pomėgį, kuris padės atitraukti dėmesį, susirasti kažką naujo sau (tai gali būti bet kas).
Penktasis etapas yra priėmimas
Ateina sąmoningumas ir visiškas supratimas apie tai, kas nutiko, o svarbiausia yra jo priėmimas. Asmuo pradeda grįžti į normalų gyvenimą. Prisimenu daug malonių akimirkų, įvykusių kituose etapuose. Kritiškas ir adekvatus mąstymas pamažu grįžta. Sielvartas pradedamas suvokti kaip praeities dalis ir ateina supratimas, kad su juo galima ir reikia gyventi. Kartu žmogus atgauna gyvenimo prasmę ir jėgas šiam gyvenimui. Emocijos ir jausmai tampa ryškesni ir įvairesni. Labai dažnai šiame etape žmogus apibendrina ir daro sau svarbias išvadas, visas sielvarto išgyvenimo procesas yra perdirbamas į patirtį.
Šiame etape verta palaikyti žmogų, pastebėti pokyčius ir pažangą su džiaugsmu ir teigiamu požiūriu. Galima pasveikinti patį žmogų, jūs grįžtate į visavertį gyvenimą!
Verta prisiminti, kad darbas su psichologu (ar psichoterapeutu) yra svarbus visos sielvarto kelionės metu ir padeda geriau su tuo susidoroti, taip pat išeiti su minimaliais nuostoliais sau.
Jei vis dar turite klausimų, kaip susidoroti su sielvartu, galite manęs paklausti, ir aš pasiruošęs į juos atsakyti.
Michailas Ožirinskis - psichoanalitikas, grupės analitikas.
Rekomenduojamas:
Kaip Nustoti Daryti Tai, Ką Darai, Ir Pradėti Daryti Kitaip?
Žmonės dažnai ateina pas mane asmeninei terapijai klausdami: „Kaip aš galiu nustoti daryti tai, ką darau, ir pradėti daryti kitaip?“. Klausimas atrodo paprastas, tačiau už jo slypi daug niuansų. Pavyzdžiui, gali pasirodyti, kad idėja „daryti kitaip“grindžiama mintimi „kaip aš galiu padaryti kažką kitaip, kad kitas žmogus pradėtų daryti kitaip“?
Profesijos Pakeitimas: 7 Perėjimo Etapai Ir Ką Su Jais Daryti
Neseniai skaičiavau statistiką: beveik kas antras mano draugas bent kartą gyvenime pakeitė profesiją. Na, ar svajojo tai pakeisti. Be to, šiandien žinomi ekonomistai sako, kad pasaulis yra ant ketvirtosios mokslinės ir technologinės revoliucijos slenksčio.
KĄ DARYTI, Kai NENORITE NIEKO DARYTI? Antra Dalis
KĄ DARYTI, kai NENORITE NIEKO DARYTI? Antra dalis Straipsnio pradžia šioje nuorodoje: Straipsnio tęsinys. Antra dalis Ką daryti? Klausimas yra svarbus ir labai didelis, ir, deja, į jį nėra trumpo atsakymo. Tačiau būseną „nenoriu nieko daryti“galima išspręsti.
Vaikų Kaprizai, Ką Su Jais Daryti?
Sunku sutikti mamą, kuri būtų neabejinga vaikų užgaidoms. Toks vaiko elgesys kartais erzina, piktina ir glumina. Mama gali būti labai pavargusi, o kartais tiesiog nežino, kodėl vaikas išdykęs. Aptarkime vaikų kaprizų pobūdį ir išsiaiškinkime, kaip į juos reaguoti.
Baimė Ir Nerimas. Ką Su Jais Daryti
Mes visi kažko bijome ir bijome. Baimė dažnai lydi mus diena iš dienos. Mus kankina įvairios abejonės. Ar esate susipažinę su šiais klausimais? - O kas, jei priimsime šį sprendimą, jis bus neteisingas ir pralaimėsime? - O kas, jei neišlaikysiu egzamino arba sudegs sandoris?
