Žalingas Elgesys Kaip Išradimas Prieš Nerimą

Video: Žalingas Elgesys Kaip Išradimas Prieš Nerimą

Video: Žalingas Elgesys Kaip Išradimas Prieš Nerimą
Video: Nerimo sutrikimai somatinėje medicinoje: pasireiškimai, diferencinė diagnostika, gydymo taktika 2024, Gegužė
Žalingas Elgesys Kaip Išradimas Prieš Nerimą
Žalingas Elgesys Kaip Išradimas Prieš Nerimą
Anonim

Psichoanalizės ir kai kurių jos atšakų požiūriu apibendrinti simptomo priežastis yra beveik neįmanoma. Kiekvieno asmens vardu simptomas kalba apie vairavimo, įvykių, patirties subtilybes. Taigi, išoriškai tas pats simptomas skirtingiems žmonėms gali turėti visiškai skirtingas reikšmes. Tačiau galime tvirtai pasakyti, kad simptomas yra individualus žmogaus išradimas, padedantis sumažinti psichinių kančių intensyvumą, net ir sukuriant naujas, tačiau vis tiek pakenčiamas. Toks požiūris suponuoja kūrybos vertės ir jos kūrėjo kūrybinių sugebėjimų pripažinimą. Atimti, išgydyti, atsikratyti simptomo yra tarsi atimti kūrybą iš uolios kūrėjos, tai gali paskatinti intensyvesnį bandymą kažką išradinėti arba impotenciją kūrybiškumo atžvilgiu. Išsamus išradimo tyrimas, jo vietos paieška, jo svarbos atradimas ir jo simbolių iššifravimas gali būti terapiškai reikšmingi. Praturtinimas tokiomis paslėptomis žiniomis suteikia žmogui galimybę ne tik išplėsti kūrybinį repertuarą, bet ir įgyti gebėjimą susidoroti su kančia.

Žinoma, savęs žalojimas kaip simptomas turės skirtingas reikšmes ir priklausomai nuo žmogaus struktūros - psichinis, iškrypęs ar neurotiškas.

Neurotiko ir neurotiko kančios taip pat skiriasi savo pobūdžiu ir intensyvumu.

Ką galime pavadinti savęs žalojimu arba, vartojant anglišką atitikmenį, savęs žalojimu? Žalodamas savo elgesį žmogus fiziškai kenkia sau, naudodamas savo kūną nerimui įveikti. Tai apima daugybę simptomų, pradedant odos pjaustymu ir cigarečių deginimu, baigiant sąmoningu piktnaudžiavimu alkoholiu ir bulimija. Yra daug būdų pakenkti sau. Dažnai tai palengvina nesuvaldomų jausmų perteklių arba, priešingai, verčia jaustis gyvu ir tikru, kai viskas atrodo išblukusi, tuščia ir beprasmiška.

Gali atrodyti paradoksalu, kad žmogus, užuot malšinęs savo skausmą, jį tarsi padidina. Tačiau nuodugniau panagrinėjus tampa akivaizdu, kad kūno sužalojimas yra savęs nusiraminimo būdas, leidžiantis, nors ir trumpam, pamiršti varginančias emocines kančias. Išorė tampa tikresnė už vidinę. Skausmas įgauna ribas, atrodo, įmanoma jį nubrėžti, įvaldyti savaip. Su išoriniu, matomu ir apčiuopiamu lengviau susidoroti. Tai gali atrodyti vienintelis būdas išreikšti bejėgiškumą, liūdesį, pyktį (dažnai nuslopintą), kaip vienintelis būdas kontroliuoti emocijas, kurios patiriamos kaip destruktyvios ir pribloškiančios, jei nesuteikiamos formos. Savęs žalojimas mums sako apie bandymą padėti sau. Tai praeities traumų atminties pėdsakai, apie kuriuos neįmanoma arba neįmanoma pasakyti kitaip. Kūnas tampa savotiška bendravimo priemone, vizualiai registruoja vidinę žmogaus santykių su savimi ir reikšmingais kitais dinamiką.

Savęs žalojimo elgesio mechanizmas gali būti artimas prievartai. Šiuo atveju prasminga kalbėti apie nesąmoningą kaltės jausmą, kuris kankina žmogų ir reikalauja nuolatinių bausmių. Skausmas, malonumas, troškimas, draudimas, atpildas, fiziškumas - visa tai keistai susipina savęs žalojimo akte. Atrodo, kad nepakeliamos mintys ir jausmai yra pašalinti iš psichikos sferos, bet įspausti į kūno sferą.

Remiantis pastaraisiais metais atliktais tyrimais, psichoanalitiškai orientuotos psichoterapijos yra veiksmingos dirbant su žmonėmis, kurie kenkia sau (kitas veiksmingas metodas yra kognityvinė-elgesio terapija). Psichoanalitiškai orientuotas darbas prasideda sukuriant erdvę, kurioje gali vystytis saugūs santykiai. Terapinė pagalba pirmiausia yra skirta padėti žmogui sekti ir įvardyti kylančias emocijas, taip pat rasti priimtinų būdų jas išreikšti. Svarbus yra terapeuto sugebėjimas priimti ir sulaikyti tuos jausmus ir mintis, kurių pats žmogus negali pakęsti, taip pat suprasti jų nesąmoningą prasmę ir apie tai pranešti tokia forma, kokią žmogus gali pakelti. Tai suteikia jam galimybę suprasti ir išreikšti emocijas ir išgyvenimus, kurie anksčiau atrodė nepakeliami. Taip pat gali atsirasti prisiminimų apie skausmo kilmę. Pamažu tampa įmanoma pasirūpinti savo kūnu, savotišku simboliniu šuoliu iš kūno į mintį ir kalbą, kuris leis žmogui apmąstyti savo patirtį, bendrauti su juo ir integruoti jį į savo gyvenimo istoriją. Žodis, priešingai nei save naikinantis veiksmas, įgis gebėjimą tapti afekto išreiškimo ir reguliavimo priemone. Patikimų ir stabilių santykių su kitais užmezgimas taip pat yra labai svarbi darbo dalis. Tai gali būti sunku ir daug laiko, tačiau tai galima padaryti.

Rekomenduojamas: