Kas Yra Charakteris? Ir Kas Jis

Video: Kas Yra Charakteris? Ir Kas Jis

Video: Kas Yra Charakteris? Ir Kas Jis
Video: SULTYS: Ar šalia tavęs – narcizas? 2024, Gegužė
Kas Yra Charakteris? Ir Kas Jis
Kas Yra Charakteris? Ir Kas Jis
Anonim

Tradiciškai psichologijoje ir psichoanalizėje terminas „charakteris“vartojamas kalbant apie elgesio bruožų konfigūracijas. „Analinis personažas“vadinamas kompulsyviomis asmenybėmis, „isteriškas personažas“- teatro asmenybėmis, „pasyvus -agresyvus charakteris“žmonių, turinčių nuslopintą agresiją, „narcisistinis charakteris“- egocentristai.

Emocinė patirtis įgauna charakterio formą žmonių sąveikos kontekste, tai pasikartojantys modeliai iš tėvų ir vaikų santykių ir apskritai vaiko auklėjimo, kurie ateityje formuoja tam tikrą emocinę patirtį, ypač jei tai yra prasmingos patirties santykiai. Visa tai yra nesąmonėje, tačiau tai nėra slopinama, o tiesiog už apmąstymų. Mes jaučiame tik savo išgyvenimus, negalvodami apie jų prasmę ir kaip tai vyksta. Iš anksto atspindinčių organizuotų struktūrų visuma yra žmogaus charakteris ir jis pats.

Šiuo požiūriu negali būti jokių charakterio tipų, nes kiekvieno žmogaus emocinė patirtis yra unikali ir išskirtinė. Jo bruožai pasireiškia visose žmogaus gyvenimo srityse, tiek nereikšmingose, tiek svarbiose (fantazijos, kūrybinė veikla, santykiai su artimaisiais, profesinė veikla, psichologinės charakteristikos ir sutrikimai). Psichoanalitinė terapija yra diagnostinis metodas, leidžiantis atpažinti šias iš anksto atspindinčias struktūras, atspindinčias žmogaus sąmonę, jausmus ir veiksmus.

Ankstyvoji vaiko patirtis, kai jo jausmai buvo ignoruojami, nuvertinami, dėl kurių jis buvo gėdijamas ar baudžiamas, turi svarbių pasekmių formuojant charakterį. Vaikas gali įgyti nesąmoningą įsitikinimą, kuris ne visada bus tinkama psichologinė gynyba. Aukšta savivertė gali būti emocinio suvokimo pažeidimo pasekmė, idėja būti idealiu gali tapti pagrindine gyvenimo dalimi. Nesugebėjimas pasiekti idealo sukelia emocinius nepilnavertiškumo jausmus (vienatvės, gėdos, savigraužos jausmus), taip pat iš kitų bus tikimasi paniekos ir pasibjaurėjimo. Tikėjimas tuo tik padeda sugriauti santykius su jais.

Taip pat labai susiaurėja emocinės patirties horizontai, tai sukelia pavojaus jausmą tiek apskritai, tiek konkrečiose situacijose. Kai vaiko jausmai atmetami arba į juos neatsižvelgiama, jis suvokia, kad jo patirtis nėra svarbi ir turėtų būti slopinama. Tuo pat metu žmogus tampa emociškai priklausomas nuo kitų. Jo emocinė branda išlieka kūdikystėje ir yra vaidinama kūniškai, o tai dažnai sukelia psichosomatines ligas.

Pažintis su priešrefleksiniais jausmais psichoanalitinėje terapijoje padeda ištaisyti charakterį. Psichoanalitinėje visuomenėje buvo ilgai diskutuojama apie kognityvinio supratimo ir emocinio suvokimo vaidmenį terapinių pokyčių procese. Tiesą sakant, pažinimo ir emocijų, jausmų ir minčių negalima atskirti (nebent patologijoje).

Terapinis momentas yra ne tik analitinis dabarties ir praeities supratimas ir aiškinimas, bet ir jos jausmai bei jų priėmimas, galimybė išgyventi traumuojančias akimirkas saugioje aplinkoje ir taip įgyti naujos gyvenimo patirties.

Prisitaikanti gynyba tampa lankstesnė ir sudėtingesnė, senosios gynybos valdymas susilpnėja, o emocinė patirtis tampa tinkama ir puikiai įsilieja į gyvenimą, padeda geriau suprasti kitus žmones, taip pagerindama žmogaus gyvenimo kokybę. Gal čia pasikeitė charakteris:)

Rekomenduojamas: