2024 Autorius: Harry Day | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 15:49
Kai dirbu su klientais apie santykius, kartais matau šį vaizdą. Atrodo, kad santykiai nėra labai geri, bet kai tik horizonte atsiranda mintis, kad antrasis gali nustoti mylėti, palikti, palikti, susirasti kitą, tą pačią akimirką pirmasis užsidega aistra, troškimu, meile liepsna. Antrasis tampa gyvenimo prasme. Pats svarbiausias dalykas. Ir visos kalbos apie tai, kaip jie jį myli ir kaip baisu jį prarasti. Tačiau tiesa ta, kad šioje baimėje prarasti meilę beveik nėra meilės. Tai apie išgyvenimą, apie pirminį siaubą, apie regresiją į vaikystę, kai gyvenimas priklausė nuo motinos buvimo. Ir visa tai neturi partnerio realybėje. Yra daiktas, kuris visada turi būti šalia, kad būtų užtikrintas sužalojimo vientisumas. O kai jis išeina, baisu neišgyventi. Šis jausmas yra neracionalus ir visiškai neapima tikrojo. Kalba eina apie įvaizdį, kad praeityje jie buvo apleisti ir jaučiasi kaip visiškai nereikšmingi, kai jie vėl išeina. Kalbama apie paties išvykimo proceso baimę, o ne apie konkretų asmenį.
Taigi, jei bijote prarasti savo partnerį, tai nereiškia, kad jį mylite.
Psichologiniai eskizai iš užsiėmimų
Jis atėjo pas mane praėjus dvejiems metams po pirmojo susitikimo. Mes jau bandėme su juo dirbti, tačiau sunku dirbti su tokio tipo vyrais. Jis išėjo. Jis sakė, kad viską padarys pats, o terapija yra kvailystė. Šį kartą jo entuziazmo liko nedaug. Jis pastebimai numetė svorį ir atrodė labai liūdnas. Aš šiek tiek bijojau, nežinojau, ko tikėtis. Bet jis tik pradėjo kalbėti.
- Aš ją myliu tik tada, kai ji išeina. Tada viskas pasikeičia, šviesa išblėsta ir man nepaprastai svarbu ją grąžinti. Įprastame gyvenime aš jai beveik nerūpi. Mane erzina jos kvaili pokštai, juokas, bandymai atrodyti seksualiai, gyvenimo apmąstymai. Beveik viskas mane erzina. Ir man atrodo, kad jei ne ji, mano gyvenimas būtų tobulas. Bet kai tik ji išeina, viskas manyje nutraukiama. Nustoju valgyti, blogai miegu, man atrodo, kad gyvenimas praranda prasmę. Pradedu grąžinti. Aktyviai, atkakliai. Problema ta, kad taip nutinka jau n -ąjį kartą, ir jei anksčiau užteko paskambinti, tada padovanok gėlių, tada pažadėk pasikeisti (bet ne keistis), dabar ji vis mažiau manimi tiki. Anksčiau ją susigrąžindavau per kelias dienas, dabar turiu bėgti iš paskos kelias savaites. Ir tą akimirką man atrodo, kad aš tikrai pasikeisiu. Kad šį kartą grįžusi ji manęs nebeerzins, kad pagaliau supratau, kaip aš ją myliu. Tačiau kiekvieną kartą istorija kartojasi. Net po kelių savaičių pragariškų persekiojimų meilė manęs neateina. Kartais man atrodo, kad aš tiesiog žaidžiu su ja. Kad mane domina pats bandymas sugrįžti. Lyg aš tiesiog sau įrodau, kad esu kietas. Ir tai įrodęs nusiraminu. Ji vėl pradeda mane pykti.
Kartą ji išvyko šešiems mėnesiams. Per šį laiką numečiau 15 kg, darbas subyrėjo, net šiek tiek papilkėjau. Kiekvieną dieną pradėjau nuo savęs kaltinimų, kad praradau geriausią merginą pasaulyje, tapau agresyvi, draugai dėl manęs nerimavo. Jie privertė mane kreiptis į psichologą. Ilgai atsisakiau, man tai atrodė nesąmonė. Psichologė mane taip pat erzino. Ji uždavė kvailus klausimus apie mano jausmus, klausė apie mano santykius su mama, tarsi tai turėtų prasmę. Aš tik norėjau, kad mano buvęs sugrįžtų. Koks skirtumas, kokie santykiai mane siejo su mama? Kam rūpi, kad jų nebuvo. Ji turėjo savo gyvenimą, aš - savo. Norėjau, kad ji mane matytų ir išgirstų, bet ji ištekėjo antrą kartą ir pamatė tik savo naują vyrą. Iš pradžių neteko žado, paskui pabėgau iš namų, ji manęs ieškojo, o kai rado mane, kurį laiką buvome kartu. Maniau, kad dabar ji mane tik mylės. Tačiau po dienos ji vėl pamiršo mane ir aš pradėjau jos nekęsti. Kaip ir jos naujas vyras. Todėl anksti išėjau iš namų ir su ja nebendravome. Greičiau ji nori su manimi bendrauti, rašo, skambina, bet aš tai darau per jėgą. Noriu, kad ji kentėtų kaip aš tada. Bet ką visa tai turi bendro su tuo, kad negaliu susigrąžinti savo merginos?
„Tu jos nemyli.
- Manau, man tiesiog svarbu jausti kontrolę. Jaučiuosi kontroliuojama, kai viskas vyksta pagal planą. Net jei esu su ja susierzinusi, aš pati tai kontroliuoju. Ir kai ji išeina, aš prarandu kontrolę. Ir aš nukreipiu visas jėgas, kad sugrąžinčiau. Ne mergina, o kontrolė.
- Kodėl kontrolė tokia svarbi?
- Nes kai jo nėra, aš išgyvenu visišką bejėgiškumą, bijau, prisimenu vaikystės siaubą, esu viena kambaryje, mama eina į pasimatymą, suprantu, kad liksiu viena namuose, ir suprantu, kad negaliu to pakęsti. Tada „netyčia“užpilu verdančiu vandeniu. Mama pradeda skubėti aplink mane, rėkdama, kad aš kvaila, kad aš savo kreivomis rankomis gadinu jos gyvenimą, bet ji neturi kito pasirinkimo, kaip likti su manimi namuose. Ji mane gydo ir tuo pat metu verkia. Ir aš suprantu, kad tas vyras jai svarbesnis už mane. Buvo skaudu. Fiziškai man skaudėjo nudegimus, emociškai atrodė, kad esu miręs. Ir aš ilgai išbuvau šioje būsenoje.
- O kaip tai veikia tai, kas su jumis vyksta dabar?
- Nežinau, kartais man atrodo, kad gyvenu tik tada, kai bėgu paskui ką nors. Kai žmonės yra šalia, aš juos atstumiu, man nuobodu, jie visi tokie įprasti ir neįdomūs. Ir tada aš pradedu juos provokuoti į reakcijas. Turiu pamatyti, kaip jiems skauda, kaip jie priklauso nuo manęs. Turbūt tas pats ir su mergina, aš noriu matyti ją priklausomą, bet visada pasiruošusią bėgti atgal. Tačiau buvo intriga, ir aš nežinojau, ar ji grįš, ar ne.
- O dabar ji vėl išvyko?
- Ne, dabar ji yra šalia, bet matau, kad tai yra paskutiniai akordai, ji aiškiai nesijaučia su manimi, aš irgi kenčiu. Su ja blogai, o be jos baisu. Dabar jau suprantu, kad tai ne apie ją. Prisimenu ankstesnius santykius, jie visi buvo tokie. Bet su mažiau dramos. Tikriausiai aš vis dar šiek tiek myliu šį. Nors aš nežinau, kas yra meilė. Man tai noras turėti. Bet tai troškulys, o ne pats turėjimo procesas. Tada jau būna nuobodu ir reikia įnešti žaidimą, mesti, atmesti ir išprovokuoti.
- Ko tu nori iš manęs?
- Aš nežinau. Aš tik atėjau pasidalinti. Kažkada tavo klausimai privertė mane susimąstyti, kas man negerai. Ir aš maniau, kad galite paklausti naujų, ir aš viską išspręsiu pats.
- Deja, tokios situacijos neišsprendžiamos vien klausimais.
- Na, nežinau.. Dabar jaučiuosi geriau. Galbūt aš vėl ateisiu pas jus.
Ir jis išėjo.
Nežinau, kas bus toliau. Darbas, jei toks yra, yra labai sunkus. Ir man, ir jam.
Netektyje yra daug baimės, tačiau tai ne visada reiškia meilę.
Rekomenduojamas:
Tik Nepalik Manęs! Baimė Prarasti Partnerį, Baimė Būti Apleistam. Atsisakymo Trauma
Priešingai nei atstūmimo baimė, pagrįsta gėdos jausmu dėl jaučiamų poreikių ir asmeninių savybių, baimė būti apleistam daug giliau primena panišką siaubą iš užmaršumo, nebūties būsenos. Kaip suprasti, ar žmogus turi tokią baimę? Kokios jo atsiradimo priežastys?
Praradimo Baimė: Kaip Tai Griauna Mūsų Gyvenimą?
Kiekvienas iš mūsų turi tam tikrų baimių ir fobijų. Ir tai yra normalu, nes tokios būsenos mums yra būtinos, kad įspėtų mus apie tam tikrą pavojų, laiku padėtų apsisaugoti. Jie nieko nebijo - tai tikrai nėra norma. Tačiau baimės yra naudingos tik tuo atveju, jei jos veikia tinkamai.
Baimė Paslysti. Malonumas Ir Baimė. Vieno Darbo Analizė
Kliento prašymas. Alena, padėk man susidoroti su baime! Kitą savaitę mes su sutuoktiniu vykstame į slidinėjimo kurortą, atrodo, kad viskas nuostabu - atsipalaidavimas, romantika, grožis, bet iš anksto žinau: vėl būsiu bijau, įveikusi beviltišką, baisią rizikingų nusileidimų baimę, nors tai ne pirmą kartą lydžiu savo vyrą į keliones … Apskritai man gerai sekasi važinėti snieglente, bet važiuoju apsimetęs, visada pripažįstu kažką negero … Ar yra kokia nors ypatinga šios baimės pr
Baimė Baimė
Panikos sutrikimas šiuolaikiniame pasaulyje tapo beveik epidemija. Jo pagrindinis bruožas yra pasikartojantys ir netikėti panikos priepuoliai. Kokio amžiaus panikos sutrikimas pasireiškia? Nors panikos sutrikimas dažniausiai pasireiškia vėlyvoje paauglystėje ar ankstyvame pilnametystėje, kai kuriais atvejais jis gali pasireikšti vaikystėje ar net pilnametystėje.
Kokia Tikra Meilė Nėra. Mitai Apie Tikrąją Meilę
Daugelis žmonių, kurie ilgą laiką negali užmegzti tvirtų ir stabilių santykių, negali pasirinkti partnerio, priimti brandaus sprendimo dėl santuokos ir šeimos kūrimo, tiesiog ne tik neturi sveikų santykių patirties, bet ir nematė jų jų gyvenimai ….
