Mano Nuodėmingas Liežuvis. Kalbėjimas Apie Seksą

2024 Autorius: Harry Day | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 15:49

Skandalai, susiję su lytinio švietimo įvedimu mokyklose, daugelio žurnalų bandymai susirasti sekso apžvalgininką, begalė intymių įžymybių gyvenimo detalių - vis daugiau žmonių pradėjo kalbėti apie seksą, net nežinodami, kaip teisingai įvardyti, kas jie yra Kalbėti apie. Evgenia Kuyda, Aleksejus Munipovas ir Jekaterina Krongauz kartu su poetu, kalbininku, psichologu, seksologu ir vyrų žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi susėdo prie apvalaus stalo, kad išsiaiškintų, kas čia vyksta.

Tekstas: Jevgenija Kuida, Aleksejus Munipovas, Jekaterina Krongauz

Jekaterina Krongauz: Mes norėjome apie tai pakalbėti: kodėl neįmanoma užmegzti ramaus, kultūringo pokalbio apie seksą rusų kalba? Nėra viešo pokalbio tradicijos, nėra sekso apžvalgininko, bet tiesiog nėra tinkamų žodžių.

Sergejus Agarkovas, seksologas, asociacijos „Kultūra ir sveikata“prezidentas: Apibrėžkime. Kas yra viešas pokalbis? Susitikimas?

E. Krongauzas: Tai, ką mes dabar darome, yra viešas pokalbis.

Agarkovas: Spaudoje? Na, yra žiniasklaidos priemonių, kuriose galima apie tai kalbėti. O Dūmoje, pavyzdžiui, tai neįmanoma. Įstatymų leidėjai tiesiog bijo šių žodžių. Ateina juokinga: pavyzdžiui, būtina aprašyti, už kokius smurtinius seksualinius veiksmus baudžiama įstatymu. Mums sakoma - ar jūs iš proto? Kad visus šiuos bjaurius žodžius įrašytume Baudžiamajame kodekse - oralinis seksas, analinis seksas? Dėl to paaiškėja, kad jei jaunuolis gatvėje pabučiuoja merginą į skruostą ir pabėga, tai yra smurtiniai veiksmai, ir jie turėtų būti baudžiami taip pat, kaip už smurtinį analinį seksą.

E. Krongauzas: Man atrodo, kad spaudoje irgi nieko nevyksta. Kai skaitote, pavyzdžiui, mūsų sekso skiltis, tai tampa juokinga arba bloga. Vargu ar tai yra tas efektas, kurio stulpelis „Seksas“turėtų siekti. Pavyzdžiui, Amerikoje yra daug įvairių sekso apžvalgininkų. Pavyzdžiui, aš dažnai klausausi vieno podcast'o - ten vedėjas tiesiog atsako į klausimus. Pavyzdžiui, mergina sako, kad su savo partneriu turėjo sadomaso sekso, ir jis pradėjo ją smaugti kažkaip nelabai teisingai. Ir jie aptaria šį atvejį su vadovu. Mūsų šalyje neįmanoma net įsivaizduoti tokio dalyko!

Aleksejus Munipovas: Taip, „Komsomolskaja Pravda“sunku įsivaizduoti rubriką apie susitarimus dėl BDSM sekso.

Agarkovas: Sadomazochistų bendruomenėje, beje, labai išvystyta kalba. Nes reikia skubiai - reikia derėtis, kad seksas būtų saugus. Beje, nežiūrėčiau į sadomazochistus. Būna atvejų, kai susituokusiai porai kyla problemų, dėl tam tikrų priežasčių jie patenka į šią bendruomenę, priima ritualus, taisykles - ir staiga jie supranta vienas kitą. Jie sutiko. Ne todėl, kad reikėjo jausti skausmą, jie žaidė - bet jie turėjo bendras taisykles.

Žodžių „penis“ir „pilietinė visuomenė“vartojimo dienoraščiuose palyginamoji diagrama

Kirilas Višnepolskis, žurnalo „Men's Health“vyriausiasis redaktorius: Ir ką mes apskritai žinome, kaip kalbėtis tarpusavyje? Tai yra, ar mes iš principo kalbamės tarpusavyje apie kažką? Mes nekalbame apie seksą, nes partnerystės kultūros apskritai nėra. Seksas yra partnerystė. Pažvelkite į „Forbes“sąrašą: nėra nė vieno žmogaus, kuris turėtų partnerį. Net tas, kuris pradėjo verslą įmonėje, geriausiu atveju arba nužudė savo kolegas, arba išsiskyrė.

Anna Varga, Šeimos patarėjų ir psichoterapeutų draugijos valdybos pirmininkė: Sutinku - Rusijoje nėra bendradarbiavimo koncepcijos. Be to, yra ypatinga meilės mitologija: tie, kurie myli, turi suprasti vienas kitą be žodžių. Ir jei jūs turite apie ką nors kalbėti, tai reiškia, kad mes vienas kito nesuprantame, tai yra nemylime. Baisu kalbėti apie skirtumus, nes meilės mitologija suponuoja skirtumo nebuvimą.

Munipovas: Tai yra, kalbėti apie seksą automatiškai reiškia, kad turite problemų?

Višnepolskis: Na taip.

Jevgenija Kuyda: Mane labai neramina pats kalbos klausimas. Pavyzdžiui, man atrodo, kad vyras iki 30–40 metų lovoje apskritai nemoka nieko daryti. Ir blogiausia yra tai, kad apskritai neįmanoma su juo kalbėti apie technologijas. Tačiau sekso technika yra nepaprastai svarbi! Prieš slidinėdami žmonės išmoksta saugos priemonių. Ir čia yra dvi problemos. Pirma, niekas apskritai neužmezga kontakto. Tai yra, aš, pavyzdžiui, klausiu: „Kas tau labiau patinka?“, Ir net šiais žodžiais žmonės patenka į tam tikrą dramatišką stuporą. O antrasis - kalbos tiesiog nėra. Na, štai kaip pasakyti - perkelk savo kairę … Kas tavo? NS…? Varpos? Siaubas. Tiesiog nėra žodžių. „Šūdas“yra baisus žodis. Ir kiti nėra geresni. Todėl apie tai niekur rašyti neįmanoma nei laikraštyje, nei žurnale.

Agarkovas: Šią problemą kažkada suformulavo Igoris Semenovičius Kon. Mes tikrai neturime tam skirtos kalbos. Yra vaikams skirta „pussy-miski“kalba. Yra medicinos kalba, yra necenzūrinė kalba. Ir yra meilės kalba - visi šie „zuikiai“, „pūliniai“ir t.t. Ir, tiesą sakant, viskas. Mūsų kalba, kalba su klientu, yra medicininė. O registratūroje žmonės improvizuoja, kartais labai išradingai. - Daktare, keltuvo nebėra. Arba - „bendraamžis atsisakė“. Šiuo atveju suaugusieji painioja erekciją ir ejakuliaciją. Arba jie taršą vadina susidūrimu.

Elena Kostyleva, poetė: Taip pat yra atskira klasė tokių ypatingų žodžių, kurie yra blogesni už draugę. „Asilo“tipas. Išgirsite tai vieną kartą gyvenime - daugiau niekada nepasveikinsite šio žmogaus.

Kuyda: Ar yra normalių, neutralių išraiškų? Galite pasakyti „nesikelia“, bet tai taip pat nemandagu.

Agarkovas: Na, šiandien visi sako: „Daktare, aš turiu problemų su erekcija“.

Višnepolskis: Ačiū televizoriui.

Maksimas Krongauzas, Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto Kalbotyros instituto direktorius: Rusijos kultūrai iš tiesų būdingas neutralaus žodyno trūkumas. Pavyzdžiui, mes neturime neutralaus gydymo. Užsieniečiai labai skundžiasi. Tačiau yra daug emocinių spalvų žmonių: viršininkas, mama ir pan. Taigi čia yra. Yra medicininių terminų, nes reikia kreiptis į gydytoją ir gauti patarimą. Tačiau neutralių nėra. Ir tuo pačiu nesiskundžiame jų nebuvimu, nes mūsų kultūra taip sutvarkyta.

Munipovas: Taip, štai mes, skundžiamės.

M. Krongauzas: Jūs skundžiatės, nes esate jaunas, norite pertvarkyti pasaulį ir kultūrą, o kultūra priešinasi, įskaitant kalbą. Kalba tarnauja mūsų bendravimui. Mums nėra įprasta diskutuoti apie seksualines problemas, kaip ir nėra įprasta, pavyzdžiui, diskutuoti apie tai, kaip mes palengviname save - todėl nei vienam, nei kitam nėra neutralių žodžių. Yra vaikų, yra smurtaujančių, bet nėra kitų. Čia galimas bjaurus, nepadorus pokalbis apie seksą, čia turime didžiulį žodžių kiekį. Ir tai yra atskira ir įdomi tema - kaip vietinė kultūra supranta seksą. Ji pirmiausia tai supranta kaip smurtą. Veiksmažodžiai, reiškiantys smurtą, mušimą, dažnai gauname antrąją reikšmę, susijusią su lytiniais santykiais, dažniausiai su priešdėliu „ot-“. Tipiškas pavyzdys yra „nuplėšti“. Žodžio „šūdas“pagrindas taip pat yra. Priešingai, veiksmažodžiai, iš pradžių siejami su lytiniais santykiais, pavyzdžiui, nešvankūs veiksmažodžiai, labai dažnai įgyja mušimo ar apgaulės prasmę. Šiame žodyne vyras pasirodo kaip savotiškas aktyvus instrumentas, prievartautojas, o moteris yra arba pažeminta, sumušta, arba indas, ir atitinkamai yra daugybė veiksmažodžių - „pūsti“, tarkime. Yra naujų nuostabių prasmių. Tarkime žodį užspringti. Retas, skirtingai nuo to, ką aš vadinau. Ar žinai, ką tai reiškia?

Kostyleva: Kas vyksta oralinio sekso metu?

M. Krongauzas: Ne. Tai yra priešlaikinė ejakuliacija.

Višnepolskis: Įdomus. Aš turėsiu jį naudoti.

M. Krongauzas: Eufemizmas paprastai gyvena savo gyvenimą. Tarkime, žodis „penis“kažkada buvo paprastas raidės „x“pavadinimas, manoma, kad tai sutrumpintas „kerubas“. Tada tai virto eufemizmu dėl trijų raidžių žodžio ir pats tapo įžeidžiančiu. Mano tėvų kartai eufemizmas „šūdas“buvo nepadorus. Ir dabartinei kartai, ir penis yra gana padorus.

Kuyda: O kaip yra, kad kai kurių žodžių rusų kalboje fiziškai nėra? Štai rašytojas Idovas, versdamas savo knygą iš anglų kalbos, atrado, kad nėra žodžio handjob rusų analogo - tai yra tada, kai tu darai savo partnerį rankomis.

M. Krongauzas: Na, tai akivaizdžiai gana naujas žodis - nes jis sudarytas iš dviejų. Yra lingvistinis dėsnis: jei sąvoka yra svarbi kultūrai, yra paprastas jos pavadinimas. Papildymai naudojami mažiau reikšmingoms sąvokoms.

Munipovas: Taigi blowjob taip pat yra vėliau? Įdomus. Nors atrodytų, ar ne?

M. Krongauzas: Vertimo problemos yra pirmas dalykas, su kuriuo susidūrėme perestroikos pradžioje, kai tokios temos tapo galimos. Kaip išversti Henry Miller? Matomas klysta, originale to nėra. Bet kaip? Vertėjas turėjo išeiti iš jo.

Kuyda: Bet problema tikrai yra kalboje! Tarkime, yra žodis „blowjob“.

Kostyleva: Beje, ar turime tokį žodį? Aš turiu galvoje, ar jis atspausdintas?

Agarkovas: Žinoma, atspausdinta. Taip, dabar visi žodžiai išspausdinti.

Kuyda: Tai nėra visiškai malonu, bet yra. Bet kada, priešingai, vyras moteriai? Yra toks žiaurus žodis - „kunilingas“, bet kas jį vartoja? Ir kaip aš galiu pasakyti vyrui, kad čia tai padarytų? Tiesiog stumti ant galvos?

M. Krongauzas: Nepasiruošęs teikti intymių rekomendacijų. Tačiau smūgis iš tikrųjų, moksliniu požiūriu, turi neigiamų atspalvių. Nesakyk savo mylimai moteriai - padaryk tai man.

Kuyda: Kaip pasakyti? „Čiulp mane“?

M. Krongauzas: Čia, kaip ir kunilingo atveju, yra vietos kūrybiškoms paieškoms.

Kuyda: Ar žinai, kodėl nėra normalaus žodžio kunilingui? Nes rusų vyrai mano, kad kunilingas yra neprivalomas. Susidūriau su kai kuriomis apklausomis, pagal kurias beveik 90% Rusijos vyrų mano, kad tai yra kažkoks baisus iškrypimas. Tiesiog vyras nenori nieko daryti dėl moters. - Koks aš, po velnių, toks geras. Kodėl jis kalbėtų?

M. Krongauzas: Mes kalti.

Višnepolskis: Atleisk mums.

Kostyleva: Man atrodo, kad seksas yra tokia atskira kalba. Ir skirtingi dalykai reiškia skirtingus dalykus. Lesbietėms blowjob yra viena, vyrui - kita. Ir būna, sutinki žmogų ir kalbi ta pačia kalba, o kartais - vienas plepa, o kitas atvirkščiai.

Kuyda: Ką tik aptikau forumą, pavadintą „Sekso mėgėjų klubas“. Ten bendrauja prostitučių paslaugomis besinaudojantys žmonės. Milžinas, tūkstančiai dalyvių. Ir jie turi savo žodyną. Yra baisių terminų - pavyzdžiui, ZKP, „alaus užkandis“, o tai reiškia pozą su vėžiu. Tačiau yra ir šaunių. Pavyzdžiui: „skaitmuo“ir „analogas“. „Skaičius“- reiškia „techniškai labai gerai lovoje, bet be psichinio poveikio“. Atitinkamai „analogas“yra senamadiškas. Gal net techniškai netobulas, bet psichiškai.

Kostyleva: Man atrodo, kad jis sukurtas pokalbiuose, šia nauja kalba. Žmonės kalbasi apie seksą pokalbiuose ir forumuose 15 metų.

Munipovas: O taip, mes pamatėme šią naują kalbą. „Pelotki“, „minkštimas“ir „pūlingas“.

Višnepolskis: Neseniai gavau šlamštą: „Velniop mano orkaitę“.

Agarkovas: Internetas turi visas būtinas sąlygas: vyksta beasmenis, atsipalaidavęs bendravimas.

Višnepolskis: Beje, taip. Su žmona ICQ galime aptarti tik rimtus dalykus. Yra galimybė susimąstyti, galite skirti laiko …

M. Krongauzas: Kažkodėl remiamės tuo, kad šioje srityje padaryta pažanga. Bet tai visiškai neprivaloma. Kodėl geriau, kai yra neutralus žodynas? Kodėl gera, kai žmonės žino, kaip apie tai kalbėti? Ar lengviau derėtis? Tačiau yra nuostabių kultūrų, kuriose vyrai ir moterys nesutaria. Japonų kalboje yra net moteriška ir vyriška kalba - tai yra žodžiai, kuriuos vartoja vieni, o kiti niekada. Ar galime pasakyti, kad mūsų visuomenė geresnė, nes joje nėra tokio susiskaldymo?

Agarkovas: Šioje srityje tikrai yra pažanga, ir moteris iš to gauna naudos. Anksčiau trys ketvirtadaliai moterų visiškai nepatyrė orgazmo, tačiau dabar tai yra daugiausia ketvirtadalis.

Višnepolskis: Ar žinojote, kad Rusijoje, remiantis apklausomis, 70% gyventojų nesivalo dantų?

Varga: Žinoma, pažanga yra. Žiūrėk, kai Freudas pradėjo, buvo įprasta net uždaryti kėdės kojas maivymu, kad jos nieko neužsimintų. Šis tylos sąmokslas sukėlė begalę neurozių, su kuriomis susidūrė Freudas. Kur dabar yra šios neurozės? Jų nepamatysi. Nėra isterijos diagnozės. Neurotizacijos lygis objektyviai sumažėjo. Nes kojos atviros. Štai kodėl jums reikia kalbėti.

Agarkovas: Nežinau, labai sunku pasakyti, ar sumažėjo neurozių skaičius. Klasikinės neurastenijos tokios formos, kokia ji buvo išrasta prieš 100 metų, šiandienos diagnostikos žinynuose nėra. Tačiau dabar yra depresija. Anksčiau pacientams buvo atimtos rankos ir kojos, kalba, jie buvo akli. O dabar somatizuoja neurozės - skauda širdį, skrandį.

Žodžių „depresija“ir „erekcija“vartojimo dienoraščiuose palyginamoji diagrama

Munipovas: Vadinasi, lytinis švietimas visai nereikalingas? Neurozės neišnyksta, visuomenė nenori, vaikai irgi kažkaip užauga.

Agarkovas: Reikia, labai reikia! Kas atsitiks dabar? Tėvai nenori su vaiku kalbėti apie seksą. Mokykla nenori. Paauglystės aplinka jo taip pat nieko neišmokys. Ir sudarydamas santuoką žmogus neturi ne tik pokalbio įgūdžių - net ir mąsto šia tema. Jūs minėjote vakarietiško kolumnizmo pavyzdį, ramios diskusijos kultūrą - tačiau Vakaruose, jau 70 -aisiais, lytinis švietimas buvo pradėtas taikyti be išimties mokyklose. Nuo 12 metų. Ir, žinoma, tai labai išlaisvino kalbą ir visuomenę. Mes vis dar nieko panašaus neturime.

E. Krongauzas: Kaip jie ketina pristatyti?

Agarkovas: Taip, kas ten! 1993–1994 m. Buvo žinoma iniciatyva įvesti lytiškumo ugdymą. Pradėjo dirbti penki institutai. Atkreipkite dėmesį, kad jie nesudarė vadovėlio, o tiesiog sudarė programą, kurią apskritai reikėtų aptarti su moksleiviais. Viskas baigėsi baisiu skandalu Valstybės Dūmoje. Kūrėjai buvo apkaltinti nesąžiningais veiksmais nepilnamečių atžvilgiu. Apskritai, Rusijos žmonių genocidas: jie nori mus visus paversti paleistuvėmis, sugadinti ir išvežti į Vakarus. Baudžiamoji byla pradėta! Ačiū už uždarymą. Taigi kalbėti apie seksą Rusijoje yra jurisdikcijos reikalas. Nuo to laiko visi eksperimentai šioje srityje buvo nutraukti. Privačiose mokyklose, minkštoje versijoje - vis dar įmanoma.

E. Krongauzas: Na, privačiai, kokia kalba jie kalba su vaikais?

Agarkovas: Medicinoje kito nėra. Varpos, falo, makšties.

Višnepolskis: O kuo varpa skiriasi nuo falo?

Agarkovas: Falis yra įtempta varpa. O varpa yra minkštas falis.

Visi esami: Rimtai ?!

Kuyda: Aš gyvenau tamsoje.

Agarkovas: Aš tau pasakysiu dar vieną dalyką. Kurį laiką seksologinėje literatūroje buvo aktyviai svarstomas klausimas, kodėl beveik visi pagrindiniai pasaulio seksologijos tyrinėtojai ir pedagogai buvo žydai.

E. Krongauzas: Na, mes irgi čia atvažiavome.

Agarkovas: Na, įdomu. Tiesiog judaizme, kitaip nei krikščioniškoje kultūroje, niekada nebuvo uždrausta kalbėti apie seksą - ir pats šis procesas taip pat nebuvo smerkiamas. Tai yra, buvo kultūrinė tradicija diskutuoti apie šias problemas.

E. Krongauzas: O kam lengviau kalbėti apie jų problemas, vyrams ar moterims?

Varga: Moterims lengviau. Jie yra mažiau įžeisti. Kažkaip tai atsitiko istoriškai. Vyras už moterų teiginių girdi ne tik pokalbio temą, bet ir tai, kad jis, vyras, nėra geras. Atsiranda antras jausmų sluoksnis, susijęs su savigarba: jis, pasirodo, visada buvo blogas, o ji tiek metų jį apgavo, tylėjo.

Višnepolskis: Galiu pasakyti, iš kur jis atsirado. Europoje nuo Romos imperijos laikų galiojo vadinamoji socialinė sutartis, kai vasalas priklausė nuo suvereno, o suverenas-nuo vasalo. Visi bendradarbiavo. Ir mes visada turėjome vertikalią visuomenę - viršininką ir pavaldinį. Ir šie santykiai persikėlė į vyrų ir moterų santykius. Vyras yra viršininkas, o moteris - pavaldinė. Kodėl derėtis su pavaldiniu?

Varga: Apie ką tu kalbi! Jau 400 metų nieko panašaus neturime.

Višnepolskis: Rusijoje?

Varga: Rusijoje.

Višnepolskis: Taip? Kur yra bent viena vieša šventė, kurią sukūrė nemokamos močiutės? Kur horizontalus piliečių bendradarbiavimas? Kur yra pilietinė visuomenė?

E. Krongauzas: Tai yra, kalbų apie seksą stoka yra dėl pilietinės visuomenės trūkumo?

Višnepolskis: Gana teisus.

Munipovas: Taip, kas tai yra. Ir jūs negalite kalbėti apie seksą neatsigręžę į pilietinę visuomenę.

Višnepolskis: Pasakyk man kodėl? Kodėl verta kalbėti apie seksą?

Munipovas: Palauk, aš negaliu patikėti savo ausimis. Ar tai vyriausiasis „Men's Health“redaktorius?

Višnepolskis: Na, tai aš, retoriškai, kalbu pasąmonės vardu. Čia perspausdinome Amerikos seksologų patarimus. Čia mes jį atidarome, skaitykite: „Paklauskite, kaip ji nori, kad ją pavadintumėte makštimi. Pasakyk man, kaip nori, kad ji vadintų tavo varpą. Pasiūlykite keletą variantų - nuo juokingų iki nepadorių “. Tai yra, įprasta jų pozicija: sėskitės prie derybų stalo, diskutuokite. Ir štai aš esu šio žurnalo vyriausioji redaktorė, paskelbusi šį patarimą. Aš negaliu to paklausti savo žmonos. Ji manys, kad aš idiotas. Ji pagimdė tris vaikus, o po to jos klausiu, kaip ji nori, kad aš ją vadinčiau makštimi? Kaip? Maryivanna?

Varga: Na, neblogai.

M. Krongauzas: Buvo toks terminas - Dunka Kulakova.

Kuyda: Kas tai? Kumšteli?

E. Krongauzas: Ne, mes sugalvojome vertimą kumščiuoti - atimti.

M. Krongauzas: O Dunka Kulakova, žinoma, yra masturbacija.

Varga: Klausiate, kodėl kalbėti? Kadangi žmonės apie tai nekalba, jie negali išbandyti savo fantazijų tikrove. Kodėl atsirado ši negraži lytinio švietimo istorija? Nes šios Dūmos deputatės įsivaizdavo, kaip jos į visa tai reaguos vaikystėje - bet jos yra suaugusios tetos, o jų galvoje pasirodo seksualios nuotraukos, o vėliau jos primeta vaikui. Akivaizdu, kad pasirodo tas siaubas. Kai nėra normalaus pokalbio, atsiranda šis fantazijos kamuolys.

Žodžių „varpos“ir „falas“naudojimo tinklaraščiuose palyginamoji diagrama

Kostyleva: Aš jau seniai norėjau parašyti knygą su sekso receptais. Mūsų kolegos rašo apie maistą, kodėl negalime rašyti apie seksą ta pačia dvasia? Todėl šis pokalbis apie kalbą mane tikrai jaudina.

Višnepolskis: Palaukite 200 metų, visi žodžiai pasirodys.

Kuyda: Manau, kad viskas bus greičiau. Yra nuostabus internetinis kursas, vadinamas „Purple Haze Blowjob“. Labai populiarus tarp mergaičių, turiu tris draugus, užsiregistravusius. Jūs mokate 15 dolerių per mėnesį, ir jie jums viską paaiškina labai prieinama kalba. Ne, iš tikrųjų su kalba yra viskas tvarkoje. Iš esmės tai yra maisto gaminimo kursų analogas: jūs mokate pinigus, kad jūsų vyras dėl to būtų laimingas. Na, jūs taip pat gaunate tam tikrą naudą iš šeimos gyvenimo - laimės ten, ramybės.

Višnepolskis: Ir ar yra pasitikėjimo, kad partneris tikrai suteiks tai mainais už purpurinę miglą?

Munipovas: Mes turime kažkokį liūdną pokalbį. Vyras negali pasikalbėti su moterimi mūsų šalyje, pats šis pokalbis yra baisi problema, visi žodžiai apie seksą asocijuojasi su tamsiu smurtu.

M. Krongauzas: Na, ką daryti? Kultūra vystėsi šimtmečius. Negalime sudėti apskritojo stalo ir nuspręsti, kad nuo šiol mums bus gerai. Mes nieko neprievartausime, nieko neįžeisime. Bet patikėkite, mes nuėjome ilgą kelią. Prieš dvidešimt metų mes negalėjome nieko panašaus pasakyti garsiai ir iš arti. Net iš pažiūros nekalto žodžio „užspringti“negalėjau ištarti susitikęs su nepažįstamais žmonėmis.

Munipovas: Aš irgi dabar negaliu.

Višnepolskis: Aš žinau, kada viskas pasikeis. Kada pagaliau išmoksime važiuoti keliais gerbdami vienas kitą? Kai pagaliau mes bendrai priešinsimės valdžios veiksmams. Kai kasdieniame gyvenime išmoksime derėtis tarpusavyje, tada galėsime derėtis lovoje.

E. Krongauzas: Taigi mes niekada nekalbame apie seksą?

Višnepolskis: Atkreipkite dėmesį: apskritasis stalas buvo padalintas pagal lytį. Merginos sako: "Na, kodėl tu nekalbi?" O berniukai: „Taip, neatėjo laikas, visuomenė nepasiruošusi, kur skubėti“. Tai viskas, ir kitų vaidmenų nesiimsime.

Kostyleva: Jei problema ta, kad vyrai ir moterys tiesiog turi savo kalbas, galbūt sudarykite moterų ir vyrų žodyną?

Višnepolskis: Jei būtų poreikis, jie būtų tai padarę jau seniai.

Varga: Beje, psichoterapija Vakaruose taip išsivystė. 70–80 -aisiais buvo organizuojamos vadinamosios vyrų ir moterų grupės: vyrai kalbėjo apie savo vyriškumą, moterys - apie savo moteriškumą. Ir tada psichoterapeutai sugalvojo daryti tos pačios lyties grupes, apsuptas priešingos lyties. Tai yra, vyrų grupė dirba akvariume, o moterys negali dalyvauti, bet viską mato ir girdi. Ir tada atvirkščiai. Tai pasirodė neįtikėtinai efektyvi ir, beje, labai vieninga kalba.

Kuyda: Taigi viskas baigėsi gerai?

Višnepolskis: Tai padėjo.

Kuyda: Apskritai elgiuosi teisingai, skaitydamas jo tekstines žinutes.