Apie Motyvaciją Ir Ketinimą - Arba Kodėl žmonės Daro Tai, Ką Daro

Video: Apie Motyvaciją Ir Ketinimą - Arba Kodėl žmonės Daro Tai, Ką Daro

Video: Apie Motyvaciją Ir Ketinimą - Arba Kodėl žmonės Daro Tai, Ką Daro
Video: Įvertino mokesčių pertvarką: neišsilavinę žmonės nežino, ką daro 2024, Balandis
Apie Motyvaciją Ir Ketinimą - Arba Kodėl žmonės Daro Tai, Ką Daro
Apie Motyvaciją Ir Ketinimą - Arba Kodėl žmonės Daro Tai, Ką Daro
Anonim

Kiekvienas elgesys turi teigiamą ketinimą. Tai yra, tokiu elgesiu žmogus nori kažko gero sau. Pavyzdžiui, žmogus šaukia ir išsižioja, bet nori tokiu būdu sulaukti dėmesio ar pritarimo. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kliedesys, bet jei manote, kad, pavyzdžiui, elgesys susiformavo vaikystėje, tai nėra toks kliedesys (iš kai kurių tėvų tai vienintelis būdas atkreipti dėmesį, ką galite padaryti).

Ir mes apie save nežinome tiek, kiek manome.

Taigi tiek to. Kiekvienas elgesys turi teigiamą ketinimą. Klausimas yra kitoks: kai kitas žmogus iš tavęs ko nors nori, ar jo ketinimas JUMS teigiamas?

Nes žmonės yra skirtingi. Pavyzdžiui, kritika. Iš esmės bet kokia kritika grindžiama noru ką nors patobulinti. Bet! Daugelis žmonių per kritiką gali gauti tokią naudą kaip savo nuomonės apie save pagerėjimas (pažemindami kitą arba perkeldami dėmesį į kitą: pažiūrėkite, kaip su juo viskas blogai, bet man viskas nėra taip blogai, Aš esu geresnis). Kodėl gi ne?

Tai yra, kai draugė visų akivaizdoje paima tam tikrą jūsų pasiekimą, kuriuo didžiuojatės, ir kalba apie tai kaip apie nieką ir nesvarbų, tada ji tikrai turi teigiamą ketinimą. Galbūt mama su ja taip kalbėjosi (ir tuo pačiu pasakė „linkiu tau gero“). Arba darželio auklėtoja. Ir tai ji laiko norma. Kiekvienas turi savo tarifą. Kyla klausimas: ar ji nori tau gero? Taip, mažai tikėtina. Žmogus yra savanaudis padaras, o draugė šiuo metu galvoja tik apie save ir savo emocinius poreikius.

Tai gali būti dar labiau paini. Pavyzdžiui, žmogus turi elgesį (persivalgyti vakare) ir teigiamai ketina tokį elgesį (jaustis saugus). Pavyzdžiui, toks elgesys ir teigiami ketinimai susiformavo tada, kai nebuvo kito būdo įgyti saugumo jausmą. Tačiau toks elgesys gali pakenkti sveikatai, formai, savijautai po persivalgymo. Tai yra, žmogus kenkia sau. Kartą jis turėjo aplinkybių, kuriomis buvo normalu ir naudinga persivalgyti (jaustis saugiai). Nuo to laiko praėjo daug laiko, aplinkybės pasikeitė, įprotis turi šalutinį poveikį. Tačiau įprotis išlieka, nors pats žmogus nebepamena, kodėl, kur ir kodėl tai atsirado.

Ir tai nėra išimtis, tai atsitinka labai dažnai. Toks įprotis vis tiek gali turėti antrinės naudos, tačiau tai jau kita istorija.

Todėl labai dažnai, kai žmogus bando atsisakyti problemiško elgesio (pavyzdžiui, mesti rūkyti, nustoti persivalgyti vakarais, nustoti raudonuoti su priežastimi ar be jos ir pan.), Kažkodėl tai neveikia. Dažnai taip yra dėl teigiamo tokio elgesio ketinimo ir antrinės naudos.

Rekomenduojamas: