Šešėlinė Kai Kurių Psichologinių Gynybos Pusių

Video: Šešėlinė Kai Kurių Psichologinių Gynybos Pusių

Video: Šešėlinė Kai Kurių Psichologinių Gynybos Pusių
Video: Projecting Your Personal Shadow | Dr. Steve Mortenson | TEDxUniversityofDelaware 2024, Balandis
Šešėlinė Kai Kurių Psichologinių Gynybos Pusių
Šešėlinė Kai Kurių Psichologinių Gynybos Pusių
Anonim

Kartais atrodo, kad mus supantis pasaulis yra tarsi labirintas, kuriame pakeliui į tikslą kartkartėmis pasitaiko aklavietės, klastingi spąstai ir aštrūs kampai, grasinantys sužalojimams. Tai netikėtų praradimų skausmas, nusivylimas praleistomis galimybėmis ir baimė dėl realių ir suvokiamų pavojų. Išeidami šiuo sudėtingu keliu, kiekvienas iš mūsų apsirengiame savotiškais psichologiniais šarvais, kurie leidžia sušvelninti likimo smūgius. Tiesa, kartais šie šarvai ne tiek padeda, kiek trukdo, todėl sunku pasiekti norimą. Pabandykime išsiaiškinti, kokie yra mūsų psichologiniai gynybos mechanizmai.

Dažniausią iš šių metodų psichologai vadina racionalizavimu. Žmogus kartais atsisako pripažinti savo tikruosius motyvus ar tikrąją jam atsitikusių įvykių priežastį, o renkasi visiškai logišką, tinkamą paaiškinimą. Pavyzdžiui, svečių laukianti šeimininkė nespėja susitvarkyti buto. Ji turi pasirinkimą: arba pripažinti savo neorganizuotumą, arba įtikinti save, kad protingas žmogus susitvarkys reikalus anksčiau nei po svečių apsilankymo. Kokia prasmė valyti du kartus?

Mokinys, neišlaikęs egzamino, savo nesėkmę gali paaiškinti tuo, kad tinkamai nepasiruošė dėl dalyvavimo aplinkosauginiame mitinge. Tai yra, jis pirmenybę teikė svarbesnei ir humaniškesnei reikalui. Nesvarbu, kad mitingas truko porą valandų, o egzaminas buvo žinomas šešis mėnesius.

Garsioji lapės ir vynuogių fabula puikiai iliustruoja kitą gynybos mechanizmą. Dažnai, susidūrę su nesugebėjimu pasiekti tikslo, siekiame sumenkinti ir diskredituoti patį tikslą („žaliosios vynuogės“). Taigi, panieka gerovei ir klestėjimui yra gana paplitusi tarp tų, kurie tiesiog negali jų pasiekti.

Kitą mechanizmą išsamiai aprašė Sigmundas Freudas, pavadindamas tai represijomis. Susidūręs su kažkokiu nepriimtinu savo potraukiu, žmogus tarsi išstumia jį iš sąmonės, nenori apie tai nei galvoti, nei prisiminti. Tačiau, būdami priversti išeiti į nesąmoningos psichikos sferą, šie impulsai kartkartėmis jaučiasi, pasireiškiantys uždengta forma.

Natūralus gynybos mechanizmas yra kompensacija. Jei nepavyksta pasiekti norimo tikslo, bandome kažkaip kompensuoti, kompensuoti. Supratęs, kad neturi ausų muzikai, žmogus gali imtis tapybos, matematikos ar dar ko nors ir pasiekti sėkmės kitoje srityje. Bėda ta, kad kompensacija yra neigiama: pavyzdžiui, iš bailio gali atsirasti tironas ir diktatorius, o iš vakarykštės nesėkmės - „sėkmingas“reketininkas.

Su tuo susijęs ir psichologinės projekcijos mechanizmas. Nenorėdamas sau pripažinti kažkokių nesąžiningų veiksmų ar minčių, žmogus pradeda juos priskirti kitiems ir net smerkia piktu patosu. Kitų žmonių ydų plakimas kartais pasitarnauja tik kaip neskausmingas savęs plakimo pakaitalas.

Tai tik keletas iš daugelio psichologams žinomų savigynos mechanizmų. Jie, žinoma, padeda žmogui išlaikyti savigarbą ir apsisaugoti nuo trauminių išgyvenimų. Tačiau bendras jų trūkumas yra tas, kad jie visi leidžia žmogui išvengti problemos, o ne ją išspręsti. Geležiniai šarvai yra tik draudimas nuo smūgių, o ne pergalės ginklas.

Rekomenduojamas: