2024 Autorius: Harry Day | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 15:49
„Motinos meilė yra palaima ir ramybė, jos nereikia pasiekti ir jos nereikia užsidirbti. Tačiau yra ir neigiama motinos meilės besąlygiškumo pusė. Jis ne tik neturi būti uždirbtas, jo negalima pasiekti, jo negalima sukurti, jo negalima kontroliuoti. Jei taip, tai tarsi palaima; jei ne, tarsi visas jo žavesys dingo iš gyvenimo ir nieko negalima padaryti, kad ši meilė atsirastų “.
Erichas Frommas. Menas mylėti.
Ši frazė iš Frommo knygos mane sujaudino ir privertė kalbėti apie besąlygišką meilę.
Deja, daugeliui iš mūsų gyvenime nepasisekė, o motinos meilės vaikystėje visiškai nepakako. To priežastys gali būti įvairios: motina gali sirgti pogimdymine depresija (nediagnozuota, dažniausiai sovietmečiu tai buvo laikoma kvailumu ir kaprizu), arba ji turėjo derinti darbą ir rūpinimąsi kūdikiu ir neturėjo galimybės pakankamai laiko praleisti su juo; mama pati gali būti sutrikusi (pvz., kenčia nuo alkoholizmo ar kitų priklausomybių, ar psichiškai nesveika), arba ji negalėjo būti visai vaikystėje (liūdniausia istorija). Dažniausiai yra galimybė, kai motina buvo fiziškai aprūpinta minimalia priežiūra ir maitinimu, bet nebuvo emociškai, neatsakė kūdikiui, nesidžiaugė juo ir negalėjo atlaikyti jo neaprėpiamų pykčio ar nekantrumo emocijų. negalėjo išsilaikyti dėl savo amžiaus - atsakydama ji vengė, sustingo, pasitraukė ar supyko.
Tokiu atveju po daugelio metų mes gauname žmogų, išoriškai pilnametį, bet su duobėmis sieloje ir amžiną besąlygiškos meilės ir priėmimo ilgesį. Tuo pačiu metu tokie ankstyvieji traumatikai dažnai nepasitiki suaugusiomis mintimis apie tokią meilę. Be to, jei kas nors jiems pasakys, kad myli juos tokius, kokie jie yra, jie netikės, nuspręs, kad asmuo arba tyčia nuo jų kažką slepia, jais manipuliuoja, arba nesuvokia savęs, nes myli juos.. Įprasta meilė jiems suprantamesnė ir jie kažkaip gali ja pasikliauti. Čia ramiau, nes atrodo, kad jie gali ją valdyti. Tai yra, jei man patinka tai, ką darau ar nedarau, tai aš, pastangomis, galiu užsitarnauti meilę.
Pasaloje yra tai, kad traumuojantis žmogus bando užsidirbti būtent tos meilės, kurios iš principo neįmanoma užsitarnauti - motinos meilės. Žmonėse, ant kurių nesąmoningai projektuojamas motinos įvaizdis. Ir jis laukia šios visiško ištirpimo, atsipalaidavimo, ramybės ir laimės būsenos, kurią kūdikis patiria suvalgęs pakankamai motinos pieno. Ir suaugus, nėra motinos. Net jei tikroji motina yra gana gyva ir sveika, ta labai jauna, saldaus kvapo pienas, minkšta, šilta ir priimanti mama nėra. Gali prireikti daugiau nei vienerių metų terapijos, kad tai suprastume ir tada išgyventume pyktį bei sielvartą.
Tai yra, viena vertus, ankstyvas traumuojantis žmogus turi didžiulį, beviltišką, neišsipildžiusį besąlygiškos meilės, saldaus susiliejimo, visiško saugumo jausmo santykiuose poreikį. Jis nori įgyti nepajudinamą pasitikėjimą, kad jo mama (ją simboliškai pakeičianti partnerė) niekur niekur nedings ir visada bus. Kita vertus, kadangi šių jausmų išgyvenimo patirties nepakako arba nepakako, toks žmogus gali pasikliauti tik savo vėlesniais išgyvenimais - tuo, kad meilę galima užsitarnauti. Ką daryti, jei esate pakankamai geras, gerai mokotės, netrukdykite, linksminkitės, nusiraminkite, rodykite pavyzdį, būkite kantrūs, atspėkite kito nuotaiką, džiaugsmą ir malonumą) - tada jie jus mylės.
Sąlyginė meilė suteikia, viena vertus, raminantį kontrolės jausmą (jei viską padarysiu teisingai, jie mane mylės), kita vertus, nuolatinį netikrumą, ar jie mane tikrai myli, ir ar mylės mane, jei negalėsiu ilgiau vaidina „gero vaiko“vaidmenį. Ir, deja, dažniausiai tokių suaugusių vaikų patirtis patvirtina, kad ne, jie nemylės. Jie pasiduoda, kai tik nustoji jaustis patogiai. Tai labai liūdnas užburtas ratas. Nes intuityviai, norėdami užbaigti geštaltą su motiniška meile, randame tuos, kuriems, kaip ir motinai, bus šalta ir mus atstums - anksčiau ar vėliau. Ir mes iš savo pusės nesąmoningai išprovokuosime atstūmimą (čia yra daug būdų).
Ir galų gale toks dar kartą atstumtas žmogus vėl įsitikins, kad pasaulis jam yra šaltas ir nedraugiškas, nes jo motina buvo šalta kūdikystėje. Kūdikiui juk mama yra visas pasaulis.
Ir ne - suaugus, niekas iš tikrųjų nėra įpareigotas mylėti tik taip, egzistavimo faktu. Būtina investuoti į santykius, be galo naivu ir, svarbiausia, beprasmiška tikėtis, kad kitas suaugęs žmogus, lygiavertis žmogus mylės ir bus be galo paliestas visų kito suaugusio žmogaus apraiškų, nes mama paliečia apkūnų kūdikį.
Bet kur tada dėti šį baisų besąlygiškos meilės ir priėmimo poreikį, šį įsiurbusį alkį? Atsakymas: kai tik įmanoma - patenkinti ištekliais, kuriuos mums suteikia suaugusiųjų gyvenimas.
Bet tai skirta terapijai. Šiame judviejų (psichoterapeuto ir jo kliento) mikrokosme, jaukiame biure (arba „Skype“sesijos erdvėje), terapeutas atkuria priėmimo ir nuolatinio draugiškumo atmosferą. Jis turi puikų sugebėjimą nesugriūti nuo stiprių kliento emocijų, be to, tuo pačiu metu išlikti šalia. Kaip pakankamai gera mama lieka šalia kūdikio, patiriančio įvairius jausmus ir pojūčius iš savo poreikių ir aplinkinio pasaulio?
Terapeutui nereikia, kad būtumėte ypatingai šmaikštus / juokingas / kantrus / lankstus / mandagus / teisinantis / empatiškas / dėmesingas ir tt Jūs esate jam vertingas vien todėl, kad dabar sėdite priešais jį, ką radote drąsos, stiprybės, noro ir valios, organizavo savo laiką ir rado finansinių išteklių terapijai. Tai yra daugiau nei pakankamai. Žinoma, tai visos tos pačios sąlygos, tačiau visiškai įmanomos sąlygos fiziškai suaugusiam žmogui. Ir tai yra kliento indėlis į santykius.
Psichoterapeutas sugeba būti artimas, šiltas, priimti visas apraiškas, mintis ir jausmus (įskaitant ir tuos, kurie skirti jam). Ir tokioje atmosferoje klientas gauna išteklių savo vidiniam alkanam kūdikiui auginti, palaipsniui kūdikis auga ir stiprėja, o po kurio laiko, būdamas prisotintas šio priėmimo, klientas tampa pasirengęs kurti daugiau suaugusiųjų horizontalių santykių, jo lūkesčius iš aplinkinio pasaulio apskritai ir žmonių - ypač jie tampa daug tikroviškesni, o svarbiausia - sąmoningi.
Rekomenduojamas:
Meilė Ir Meilė. Ar Yra Skirtumas? Sąmoningas įtraukimas Ir Nesąmoningi Santykių Modeliai
Šiandien priešpaskutinėje „Skype“konsultacijoje, vėlai vakare, beveik 9 val., Analizavome tarpusavyje susijusių santykių su klientu algoritmus. Jauna moteris, pasakodama savo istoriją, pasijuto nuoširdžiai sutrikusi: visi jos bandymai užmegzti santykius su mylimu vyru pateko į „nematomas kliūtis“- kliūtis, kurias jos mylimasis pastatė į didelę ir rimtą dramą, kupiną aštrių aštrių jausmų ir nepakeliamą sunkumą.
Apie Moterų Išmintį Ar Tai, Kaip Kartais Keičiamos Sąvokos
Apie moterišką išmintį arba kaip kartais pakeičiamos sąvokos Neseniai priėmime dar kartą išgirdau iš kliento frazę: „Aš nusprendžiau elgtis protingai kaip moteris“. Psichologo kabinete šie žodžiai girdimi gana dažnai. Ir apskritai moterų išmintis yra gana populiari tema.
Verslo Koučingas: Sąvokos „konfliktinė Situacija“ir „padėties Konflikto žemėlapis“
Deja, daugeliui žmonių sėkmė darbe priklauso ne tik nuo to, kiek jie yra profesionalūs ir darbštūs. Kai kuriais atvejais jų išlikimas įmonėje gali priklausyti nuo to, ar jie sugebėjo laiku pastebėti komandoje egzistuojančius latentinius ir akivaizdžius konfliktus, taip pat sukurti teisingą elgesio strategiją tokiomis sąlygomis.
Kaip Proceso Sąvokos Formuoja Tikrovę?
Jei laukas yra nuolatinis reiškinių srautas, kas tada mums atrodo kaip stabili realybė, kurioje gyvena dauguma iš mūsų? Juk neginčysime to, kad gyvename santykinai stabiliame pasaulyje, kuris nesikeičia kiekvieną sekundę. Kodėl išoriniai mus supančio pasaulio įspūdžiai neatitinka čia postuluotų esminių prielaidų apie tikrovės prigimtį?
Pagrindinės Klasikinės Freudo Psichoanalizės Sąvokos Ir Nuostatos
Pradėjęs nuo mokslinio ir biologinio žmogaus supratimo, Freudas savo teoriją grindė traukos sąvoka, kurią jis suprato kaip reiškinį, esantį ant fiziologinio ir psichinio ribos. Tiksliau, klasikinėje psichoanalizėje trauka suprantama kaip psichinė dirginimo idėja, nuolat sklindanti iš kūno, sukelianti vidinę įtampą, kuriai reikalingas atsipalaidavimas, kurį psichika suvokia kaip malonumą.
