PSICHOLOGINĖ TRUMA VAIKE: KAIP JĄ PRIPAŽINTI

Turinys:

Video: PSICHOLOGINĖ TRUMA VAIKE: KAIP JĄ PRIPAŽINTI

Video: PSICHOLOGINĖ TRUMA VAIKE: KAIP JĄ PRIPAŽINTI
Video: Padekime augti Vaiko kalbos raida 2024, Balandis
PSICHOLOGINĖ TRUMA VAIKE: KAIP JĄ PRIPAŽINTI
PSICHOLOGINĖ TRUMA VAIKE: KAIP JĄ PRIPAŽINTI
Anonim

Augimas visada susijęs su įveikimu. Todėl nėra nė vieno vaiko, kuris užaugtų be įbrėžimų ir įbrėžimų, kuris nepatektų į nemalonias istorijas. Visa tai yra normalu ir natūralu. Tačiau šiandien kalbėsime apie tas situacijas, kurios nevirsta kūdikiui naudinga patirtimi, o, priešingai, gali tapti kliūtimi jo vystymuisi - apie psichologinę traumą

Kas yra trauma?

Trauma - tai vaiko išgyvenimai, kuriuos jis suvokia kaip grėsmę jo gyvybei, kai jo vidiniai psichologiniai ištekliai nesusitvarko ir negali apdoroti to, su kuo buvo priversti susidurti.

Bet koks įvykis, net ir ne itin reikšmingas, kuris įvyksta sunkiu vaikui momentu (krizė, po ligos ar konflikto ir pan.), Gali tapti jam trauminis. Suvokimas, kad vaikas negali kontroliuoti savo asmenybės, gyvenimo, kad nesusitvarkė, jam jau yra trauma. Jis praranda jėgą ir tikėjimą savimi, patiria savo bejėgiškumą. Trauma gali nutikti trejų metų vaikui ar moksleiviui-nėra amžiaus ribos.

Mažas žmogus gali patirti gilių traumų karo, stichinių nelaimių, stichinių nelaimių metu arba netekus reikšmingų artimųjų. Su traumuojančia situacija galite susidurti vieną ar daug kartų - viskas priklauso nuo smūgio stiprumo ir vidinės vaiko stiprybės.

Svarbu suprasti, kad trauminė situacija gali atsirasti net ir ne gyvybei pavojingomis sąlygomis. Tai gali būti smurto artimoje aplinkoje apraiška, bendraklasių pašaipos, kartą girdėtas tėvų kivirčas ar pakartotinis pažeminimas.

Trauma gali sulaužyti charakterį. Bet jei pasirodys, kad išgyvens ir pasportuos, sušvelnink jį. Deja, tėvai negalės nuspėti, kokia situacija vaikui virs - stresinė ar traumuojanti.

Kaip atpažinti vaiko psichologinę traumą? Kaip suprasti, ar situacija kūdikiui buvo traumuojanti, ar ne?

Vaikas įveikia stresą, jei:

- toliau laisvai bendrauja ir reiškia savo norus;

- kartais tavęs neklauso ir žino, kaip pasakyti „ne“;

- retai serga;

- nevengia kontakto su artimaisiais;

- jis turi dvasioje artimų draugų ar amžininkų.

Jei kūdikis elgiasi taip, tada nėra ko jaudintis.

Vaikas patyrė trauminę situaciją, kurios negalėjo išgyventi, jei:

- pakeitė savo įpročius;

- pradėjo daugiau valgyti arba atsisako valgyti;

naktimis virpa arba sunkiai užmiega;

- yra labai išrankus bendraamžių ir draugystės atžvilgiu;

- jums netiesiogiai paklūsta, su viskuo sutinka;

- tapo labai mylintis arba, priešingai, linkęs į vienatvę;

- tapo agresyvus arba pasyvus, tingus.

Tai visi pavojaus varpai, kurių negalima ignoruoti.

Laikui bėgant arba iškart po trauminio įvykio vaikui gali pasireikšti neišgyventos traumos simptomai. Jie gali būti išreikšti per psichosomatiką, ligas, sumažėjusį susidomėjimą veikla ar „įstrigimą“programėlėse, taip pat be emocijų, abejingumą kitų emocijoms ir skausmą.

Psichotraumos įveikimas

Jei pastebėjote sūnaus ar dukters psichologinės traumos požymius, svarbu veikti kuo anksčiau, tuo geriau.

Specialisto pagalba nebus nereikalinga, tačiau yra dalykų, kuriuos tėvai gali ir turėtų padaryti patys, kad padėtų savo vaikui

1. Pasitikėjimo atmosfera

Visų pirma, svarbiausia yra sukurti patikimiausią atmosferą, leiskite vaikui žinoti, kad jis gali saugiai su jumis pasikalbėti apie tai, kas jam trukdo. Kai jis yra pasirengęs kalbėti, padarykite pertrauką ir netrukdykite ar neskubinkite jo.

Jei vaikas nori verkti, leiskite jam paleisti visas emocijas. Tai bus gydymo pradžia. Per ašaras gali išsiskirti tos patirtys, kurias vaikui sunku suprasti ir ištarti. Be to, jei kūdikis neverkia, tai yra priežastis nerimauti.

2. Galimybė pasisakyti

Pasikalbėjimas yra kitas žingsnis. Neužblokuokite vaikystės prisiminimų, leiskite vaikui apie tai kalbėti tiek, kiek jam reikia. Geriau prisiminti ir aptarti tai, kas nutiko dažniau, paaiškinant jo priežastį, nei užblokuoti šias patirtis. Aiškumas padeda įveikti.

3. Emocijų apdorojimas

Viskas, kas gali pakeisti neigiamą patirtį, padės perdirbti trauminę patirtį. Pavyzdžiui, dailės terapija: nupieškite paveikslėlį, sugalvokite pasaką, iš plastilino nupieškite ką nors. Galite žaisti neigiamą situaciją ir tiesiog būti su vaiku šiame procese. Tai jau gali jį nuraminti.

4. Fizinis aktyvumas

Svarbi „atsigavimo“sąlyga yra blokų ir spaustukų pašalinimas iš kūno. Jie visada atsiranda esant psichotraumai. Tai padės žaidimams gamtoje, sportui, pasivaikščiojimams ir kt.

Jei visa tai nepadeda, nedelsdami kreipkitės pagalbos į specialistą. Seni sužalojimai yra sunkiau gydomi, todėl nedelskite.

Žinoma, mes, tėvai, nenorime, kad mūsų vaikai būtų traumuojami. Tačiau turime susitaikyti su tuo, kad tai ne visada priklauso nuo mūsų. Padėkite savo vaikui gyventi ir įgyti naujos patirties, tikėkite savimi ir savo jėgomis, būkite jam atrama, tada bet kuri, net ne pati lengviausia, situacija yra įveikiama. Mylėk save ir savo vaikus ir būk laimingas!

Rekomenduojamas: