Apie Sveikos Ląstelės Filosofiją

Video: Apie Sveikos Ląstelės Filosofiją

Video: Apie Sveikos Ląstelės Filosofiją
Video: Išpakuota. Romano apie klimato kaitą autorius Marijus Gailius: klimato krizė – egzistencinė problema 2024, Balandis
Apie Sveikos Ląstelės Filosofiją
Apie Sveikos Ląstelės Filosofiją
Anonim

Neseniai susipažinau su sveikos ląstelės filosofija godumo kontekste. Nusprendžiau panagrinėti šią filosofiją. Paaiškėjo, kad tai galima pritaikyti ne tik godumui, bet ir savanaudiškumui, altruizmui, meilei, tarnavimui kitiems. Be to, naudojant sveikų ir sergančių ląstelių lyginimo pavyzdį, įdomu stebėti žmonių elgesį visuomenėje.

Kokia tai filosofija?

Bet kuri ląstelė pirmiausia turi pasirūpinti savimi. Sveika ląstelė tarnauja kūno gerovei ir visada duoda daugiau nei gauna. Jei ląstelė gaus tai, ko reikia gyvenimui, mūsų organai ir visas kūnas bus sveiki. Šiuo atveju serganti ląstelė (kaip pavyzdys yra vėžinė ląstelė) sunaikina viską aplinkui ir stengiasi ją sunaikinti.

Jei atsižvelgsime į biologinį aspektą, tai žemesniojo tikslas yra tarnauti aukštesniam. Bet koks reiškinys šiame pasaulyje yra neatskiriama aukštesnės eilės sistemos dalis. Tie. žmogus visuomenėje yra kaip ląstelė organizme. Kaip žmogus yra šeimos, giminės, visuomenės, tautos, šalies dalis, taip ląstelė yra audinių, organų, tam tikros sistemos ir viso organizmo dalis. Nebijokite žodžių žemesnis, aukštesnis, tarnyba. Šiame kontekste jie apibūdina tarpusavio sąveikos schemą.

Gyventi sveikos ląstelės filosofijoje pirmiausia reiškia nukreipti savo dėmesį tik į save, patenkinti savo poreikius, suteikti sau tai, ko tau reikia. Galvodami apie save, keisdami save, dirbdami su savimi, atsistodami ant kojų, mes gydome savo kūną. Tuo mes rodome pavyzdį kitiems ir pradedame juos „užkrėsti“savo sveikata.

Vystydamiesi šia kryptimi suprantame, kad vienintelis žmogus, kuriam tikrai galima daryti įtaką, yra mes patys. Pirma, mes aprūpiname save. Tada mes padedame savo artimiesiems, tada savo vidiniam ratui. Ir tada tai priklauso nuo mūsų vidinio potencialo ir apimties. Galime išplėsti savo pagalbą miestui, šaliai, žemynui, pasauliui. Svarbu suprasti, kad tokia filosofija veda į gausos būseną (vidinę, kuria norite pasidalyti) ir atveria mūsų išteklius bei stiprybę.

Jei sutrikdome pusiausvyrą, tada ji žlunga sistemoje.

Pernelyg didelis altruizmas ar savanaudiškumas veda į pražūtį, kuri taip pat prasideda nuo mūsų. Iš pradžių mes negalime harmonizuoti savęs, o paskui tampame toksiški kitiems.

Mes negalime padėti žmonėms, kai mes patys to neturime. Tuo pačiu metu mes taip pat negalime būti abejingi kitiems, kai turime galimybę. „Viskas dėl savęs“, „man svarbiausia yra mano interesai“, kaip ir „visa kita“, „viskas vaikams, šeimai“- veda į savęs sunaikinimą.

Pirmiausia turime prisiminti apie save, kad vėliau galėtume pasirūpinti aplinkiniais. Jei netenkinsime savęs, godumo kokybė gali pasireikšti. Godumas dvasiniais ir materialiniais aspektais. Pirmasis kalba apie nepakankamą meilę, dėmesį, rūpinimąsi savimi. Antrasis - apie tai, kiek sutaupome sau. Sveikas godumas yra signalas, kad nesuteikiame sau tam tikro deficito. Kai godumas virsta godumu, sistemos pusiausvyra sutrinka.

Rekomenduojamas: