Miego Sutrikimų, Psichologinės Gynybos Ir Depresijos Tyrimai

Miego Sutrikimų, Psichologinės Gynybos Ir Depresijos Tyrimai
Miego Sutrikimų, Psichologinės Gynybos Ir Depresijos Tyrimai
Anonim

Miego sutrikimai, susiję su jo struktūros sutrikimais, būdingi latentinei endogeninei depresijai. Kadangi struktūriniai sutrikimai yra susiję su įprasto miego fazių kaitos pokyčiais, būtina spręsti tokią miego fazę kaip paradoksalus arba REM miegas, kuriam išoriškai būdingi greiti miego žmogaus akių judesiai. Šiuolaikines pažiūras į paradoksaliojo miego prasmę pateikia Vadimo Rotenbergo straipsnis „Paradoksalus miegas. Gamtos paradoksai ir mokslo paradoksai “.

Smegenys yra aktyviausios sapnų metu. Tačiau tuo pat metu krenta raumenų įtampa, jų tonas, tarsi miegantysis būtų maksimalaus emocinio atsipalaidavimo ir poilsio būsenoje. Tai pastebima REM miego metu tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Dėl to REM miegas vadinamas „paradoksaliu miegu“. Profesoriaus Jouvet eksperimentai parodė, kad raumenys atsipalaiduoja, todėl negalime dalyvauti savo svajonėse, kaip tikruose įvykiuose.

REM miegas, taigi ir sapnai, užima apie 1 / 5-1 / 4 viso miego. Ši būsena reguliariai kartojama 4-5 kartus per naktį, o tai reiškia, kad kiekvieną naktį nuo gimimo iki mirties matome bent 4 sapnus. Dažniausiai mes jų neprisimename, nes šiuo metu neatsibundame. Jei žmogus ar gyvūnas reguliariai žadinamas pačioje REM miego pradžioje, neleidžiant jam sapnuoti, tada naktį, kai jam leidžiama išsimiegoti be trukdžių, REM miego laikotarpis žymiai pailgėja, kartais užimantis pusę viso miegoti.

Jei sistemingai atimsite žmogų ar gyvūną iš REM miego ir sapnų, tada įvyks reikšmingi psichikos ir elgesio pokyčiai. Žmonėms REM miegas pašalinamas pažadinus žmogų, kai atsiranda pirmieji šios būklės fiziologiniai požymiai. Nuolatinis sapnų nepritekliaus poveikis yra psichologinės gynybos mechanizmų pasikeitimas. Įrodyta, kad svajonių nepriteklius sustiprina represijų mechanizmą: žmogus „pamiršta“būtent tuos įvykius, kurie jam yra nemaloniausi ir kelia grėsmę jo savęs suvokimui. Tačiau šis „pamiršimas“nepraeina neskausmingai: žmogus tampa labiau susirūpinęs ir įsitempęs, jis mažiau apsaugotas nuo streso. Įvykių represijos, mintys apie juos ir su jomis susijusios emocijos iš pasąmonės kyla nerimo forma.

Maži miegantieji yra žmonės, turintys stiprią psichologinę gynybą, paneigdami bėdas ar permąstydami jas. Jie yra energingi, iniciatyvūs, ryžtingi ir nesigilina į patirties ir tarpasmeninių santykių subtilybes. Ilgai miegantys dažniau yra labai jautrūs žmonės, kurių pažeidžiamumo slenkstis yra mažesnis, jie labiau nerimauja, linkę į nuotaikų svyravimus. Ir visi šie bruožai, ypač nerimas, padidėja vakare, prieš miegą, o ryte mažėja. Galima manyti, kad sapnų metu šie žmonės kažkaip susidoroja su savo emocinėmis problemomis ir nereikia jų represuoti. Svajonės padeda išspręsti nuslopintus konfliktus.

Pažymima, kad kai po miego su sapnais ateina problemos sprendimas, pati problema ne visada pasirodo sapne. Taigi sapnas netiesiogiai teigiamai veikia kūrybinę veiklą, sprendžia kai kurias kitas problemas ir vidinius konfliktus. Svajonės gali padėti sustiprinti psichologinę gynybą ir atleisti nuo neišspręstų konfliktų naštos, net jei šie konfliktai sapne neatstovaujami. Kaip ir situacijoje sprendžiant kūrybines problemas, tikras konfliktas ir tikra psichologinė problema sapne gali būti pakeisti visiškai kita problema. Bet jei ši įsivaizduojama kita problema bus sėkmingai išspręsta, tada sapnas atliks savo adaptacinę funkciją ir prisidės prie emocinio stabilizavimo. Svarbu, kad sprendžiant šią įsivaizduojamą problemą žmogus parodytų pakankamai didelį paieškos aktyvumą, nes ši veikla, kaip procesas, nepriklausomai nuo turinio, turi pagrindinę vertę. Svajonės sukuria puikias sąlygas šiai problemai spręsti: žmogus yra atitrūkęs nuo tikrovės, dėl kurios buvo pasiduota, ir gali susidoroti su bet kokia kita problema. Tik svarbu, kad jis įgytų patirties aktyviai ir sėkmingai sprendžiant šią problemą.

Tas pats principas taikomas ir psichoterapijoje, kai užuot nenaudingai sprendęs situaciją, kuri atrodo neišsprendžiama, žmogus yra vedamas savirealizacijos link kitose gyvenimo srityse. Ir netikėtai jam konfliktas praranda aštrumą arba net žmogus randa nestandartinį sprendimą. Svarbiausia, kad žmogus neprarastų galimybės ieškoti - tai svarbu tiek sveikatai, tiek sprendžiant įvairias problemas.

Be to, siūlome ištraukas iš V. M. Kovalzono straipsnio „Depresija, miegas ir smegenų aminai“, kuriame pateikiamas eksperimentinis miego struktūros sutrikimų priežasčių pagrindimas.

Miegą su latentine depresija apibūdina tokios savybės kaip paradoksaliojo miego laikotarpio sumažėjimas per pirmąjį ciklą, paradoksaliojo miego dalies padidėjimas antroje nakties pusėje, ankstyvas ryto pabudimas ir kt. Tokių pacientų depresijos simptomai ryškiausi iškart po pabudimo, o vakare jų būklė gerokai pagerėja. Jei tokiam žmogui atimamas visas miegas ar paradoksalus miegas, tai veda prie depresinių apraiškų susilpnėjimo ar net išnykimo, o spontaniškas užmigimas, net ir trumpalaikis, veda prie jo atnaujinimo. Kita vertus, pagal klasikines endogeninės depresijos aminerginio pobūdžio sampratas, tokių pacientų farmakologinis gydymas yra skirtas padidinti smegenų serotonino ir norepinefrino kiekį, slopinant jų reabsorbciją ir skilimą.

Kaip žinote, visi antidepresantai slopina REM miegą. Natūraliomis sąlygomis būtent paradoksalus miegas yra būsena, kai aminerginių neuronų veikla smegenyse visiškai sustoja. Gyvūnams ir žmonėms, gyvenantiems natūraliomis sąlygomis, miegančius vieną ar dvi dienas, paradoksaliojo miego paros „kvota“yra suskaidyta, daugiau ar mažiau tolygiai pasiskirsčiusi per visus miego ciklus, kurių kiekvienas baigiasi trumpu paradoksaliojo miego epizodu.

Tačiau suaugusiesiems, spaudžiant šiuolaikinei civilizacijai, kasdienis budrumo ir miego ritmas pasikeičia taip, kad po 16 valandų nepertraukiamo budrumo (miego trūkumo) laikotarpio seka 8 valandų konsoliduoto miego laikotarpis. atsitraukimas.). pusę nakties), atkuriamas gilus lėtas miegas (delta miegas), o tada paradoksalu. Dėl to susidaro netolygūs miego ciklai, kai pirmieji nakties ciklai dominuoja delta, o ryte - paradoksalus. Dėl to, ilgi, 30–40 minučių rytiniai paradoksaliojo miego laikotarpiai, teoriškai gali sumažinti smegenų aminų kiekį žemiau kritinės ribos, o tai gali atsirasti pacientams, sergantiems endogenine depresija dėl kai kurių įgimtų serotonino ir norepinefrino apykaitos defektų. ir (arba) jų priėmimas …

Taigi, pagal siūlomą hipotezę, netinkamas šiuolaikinio miesto gyvenimo diktuojamas miego režimas yra vienas iš veiksnių, prisidedančių prie depresinės būsenos susidarymo žmonėms, turintiems tam tikrą paveldimą polinkį į žemą bazinį smegenų aminų lygį, ir būdingi šios ligos miego struktūros pokyčiai pirmiausia yra kompensacinės eilės. Tuomet šios ligos profilaktikai gali turėti įtakos miego įpročių pasikeitimas, atliktas gerokai prieš pirmųjų endogeninės depresijos simptomų atsiradimą žmonėms, linkusiems į ją.

MVVoronovas „Grupinis depresijos portretas“

Rekomenduojamas: