Kas Yra Namai šiuolaikiniame Pasaulyje: Kaip Mes Pradėjome Suvokti Saugiausią Vietą Pasaulyje

Video: Kas Yra Namai šiuolaikiniame Pasaulyje: Kaip Mes Pradėjome Suvokti Saugiausią Vietą Pasaulyje

Video: Kas Yra Namai šiuolaikiniame Pasaulyje: Kaip Mes Pradėjome Suvokti Saugiausią Vietą Pasaulyje
Video: Prabanga alsuojantis brangiausias namas nustebino net visko mačiusius 2024, Gegužė
Kas Yra Namai šiuolaikiniame Pasaulyje: Kaip Mes Pradėjome Suvokti Saugiausią Vietą Pasaulyje
Kas Yra Namai šiuolaikiniame Pasaulyje: Kaip Mes Pradėjome Suvokti Saugiausią Vietą Pasaulyje
Anonim

PATIKIMAS PASITIKIMAS

Noras turėti savo ypatingą vietą pasaulyje yra neatsiejama žmogaus prigimties dalis. Pagalvokite apie butą, dvarą, tvartą ar bent jau žemės sklypą, kurį laikote savo namais. Klausykitės būdingų vaizdų, kvapų, tekstūrų, kurias siejate su šia vieta. Kiekvienas žmogus turės savo pojūčių rinkinį. Nepaisant to, mus vienija atsirandantis komforto, saugumo jausmas - su tuo susijęs noras grįžti namo platesnis už bet kokius rasinius ir socialinius skirtumus.

Pasak neuroantropologo Johno S. Alleno, šio reiškinio esmė yra evoliuciniai mechanizmai. Laukinėje gamtoje miegas yra pavojinga veikla, todėl aukštesni primatai, tokie kaip orangutangai, stato savotišką lizdą aukštai medžiuose, kur plėšrūnai negali pasiekti. Taigi senovės beždžionės sugebėjo pagerinti miego kokybę, o tai prisidėjo prie tobulesnių smegenų vystymosi.

Antroji namo reikšmė evoliuciniam žmogaus formavimuisi yra galimybė atsijungti nuo išorinio pasaulio: prisiminti kai kuriuos įvykius, apmąstyti ateitį. Kai žmogus yra pasinėręs į savo namų saugumą, nerimą keliančios aplinkybės už lango jį vargina kur kas mažiau, atsiranda galimybė ištirti jo vidinį pasaulį.

Galiausiai, namas atlieka socialinę funkciją: tai vieta, kur artimieji ir draugai apsistoja, kai einate medžioti, kur ugnis palaikoma bendromis pastangomis. Stabili buveinė leido pirmiesiems žmonėms susiburti į grupes, iš kurių pamažu gimė stabili visuomenė.

KARTU ATSKIRAI

Laikai keičiasi, šiandien daug mažiau žmonių stengiasi sutikti su visa šeima po vienu stogu. Ieškodami studijų ir darbo, jaunuoliai persikelia į kitus miestus, kur nėra pažįstamų ir viskas svetima. Tėvai ginčijasi su vaikais, sutuoktiniai išsiskiria, finansinė padėtis įpareigoja pasikeisti butais - kiekvienas turi savo aplinkybes. Vienaip ar kitaip draugiško kaimo įvaizdis, atrodo, išliko praeityje, dabar tai kiekvienas žmogus sau. Ar įmanoma atgaivinti namų jausmą naujose keturiose sienose?

Amerikiečių psichologė Bella De Paulo savo knygoje „Kaip mes gyvename šiandien: ieškodami naujo namų ir šeimos apibrėžimo XXI amžiuje“siūlo drąsius sprendimus, kurie turėtų pakeisti liūdną šiandienos izoliacijos nuo namų vaizdą. De Paulo studijuoja tradicines Amerikos priemiesčių bendruomenes, kuriose dominuoja išsiskyrę žmonės, pensininkai ar atsidavę vienišiai. Ši aplinka jai atrodo kenksminga: gyventi vienam namuose nėra ekonomiška, o didelis atstumas tarp kotedžų lemia tai, kad būtent priemiesčių bendruomenėse draugiški santykiai tarp kaimynų retai užklumpa. Jos nuomone, optimali gyvenamoji erdvė yra kaimynystė, kurią užima draugų grupės, o ne atskiros šeimos. Šiame idealiame pasaulyje nuomininkai turi savo namus, tačiau jie susirenka bendram maistui, bendram namų tvarkymui ar tiesiog tam, kad kompensuotų bendravimo trūkumą.

Nors realiame pasaulyje tokių bendruomenių yra labai mažai, jos puikiai dirba padėdamos atkurti pusiausvyrą tarp prieštaringų nepriklausomybės siekių ir bendravimo. Įdomu, kaip šis modelis pritaikomas mūsų realybėje ir ar yra vietos vaizduotei, kuriant prasmingą erdvę gyvenimui.

MANO Brangioji

Mes linkę elgtis su savo brangiomis vietomis kaip su gyvais žmonėmis: vertiname savo namus, pasiilgstame jų ir įdedame į juos tiek energijos, kad kartais negalime skirti net šeimos nariams ir draugams. Neuropsichologas Colinas Ellardas, knygos „Sielos paslaptis: kasdienio gyvenimo psichogeografija“autorius, yra įsitikinęs, kad tikros emocijos mus sieja su konkrečiais namais ir patalpomis ir kad netrukus santykiai su namais pradės vystytis kitu lygmeniu. Anot Ellardo, idealūs namai suteikia jums tuos pačius saugumo ir atvirumo jausmus, kaip ir artimi, pasitikintys santykiai su žmogumi. Žmonės stengiasi jausti, kad gali elgtis laisvai, kad jie bus priimti ir nebus pasmerkti, ir taip mes jaučiamės savo namuose.

Be to, namuose jaučiamės kaip savininkai ir turime galimybę kontroliuoti situaciją aplink. Šio valdymo troškimo apogėjus buvo išmaniųjų namų technologijų kūrimas: vienu mygtuku arba naudodami programą telefone galite valdyti bet kokią įrangą - nuo termostato iki elektrinio virdulio. Toks namas žino, kaip išmokti ir prisitaikyti prie jo savininko pageidavimų. Jau yra technologijų, leidžiančių vienam valdikliui įjungti tik jūsų mėgstamas radijo stotis, pasirinkti receptus pagal savo skonį tinklo ištekliuose, prisiminti pirkinių pasirinkimą internetinėse parduotuvėse ir net pagaminti juos už jus. Ar tai reiškia, kad namas ima tave mylėti?

Kaip siūlo Colinas Ellardas, ateityje namai gali išmokti atpažinti mūsų emocijas ir, pavyzdžiui, sukurti patogesnį apšvietimo lygį nusiminusiam nuomininkui arba pasiūlyti puodelį arbatos. Tačiau kita šio proceso pusė yra tos pačios kontrolės praradimas. Ką daryti, jei namuose noriu laisvai reikšti pyktį ar liūdesį, kad niekas nebandytų man padėti nuo jų atsitraukti? Štai kodėl kai kuriems žmonėms simpatiškų namų idėja sukelia tik dirginimą ir baimę.

BIRO BUTE

Jei jūsų namai nebėra tik vieta poilsiui ir miegui, pats laikas tinkamai įrengti darbo vietą. Aplinkos ir erdvės psichologai tvirtina, kad mąstymo būdas ir produktyvumas yra tiesiogiai susiję su aplinka, todėl pasinaudokite keliais patarimais: Nubrėžkite zonas. Blaškymasis darbo metu gali būti neveiksmingas, todėl laikykite savo darbo zoną toliau nuo televizorių, virtuvių ar skalbimo mašinų. Svarbus ir atvirkštinis procesas: stenkitės nepalikti priminimų apie darbą šalia lovos, kitaip rizikuojate miego kokybe. Nešiukšlinkite namų. Sandarumas trukdo laisvam minčių srautui, nes dalis smegenų procesų išleidžiama erdvei nuskaityti. Tuo pačiu metu gyventi tuščioje baltoje dėžutėje taip pat nepatogu. Idealus sprendimas yra palikti motyvuojančius daiktus, tokius kaip šeimos nuotraukos ar apdovanojimai už profesinius pasiekimus darbo vietoje. Suteikite laisvę gamtai. Tyrimai rodo, kad darbuotojai, kurių biure yra langas, dirba efektyviau, o vaikščiojimas lauke padidina endorfinų gamybą ir skatina kūrybinį mąstymą. Norėdami įkvėpti savo smegenis natūraliais motyvais, rinkitės medinius baldus ir tekstūruotas grindis, dažykite sienas sodriais žalios spalvos atspalviais ir būtinai laikykite akyse du ar tris gyvus augalus. Sumažinkite triukšmo lygį iki minimumo. Darbas visiškoje tyloje nėra labai produktyvus, nes smegenys tampa daug imlesnės bet kokiems, net ir mažiems, garsams ir lengviau blaškosi. Paleiskite gamtos garsus ar programas, imituojančias monotonišką viešųjų vietų dūzgimą.

Rekomenduojamas: