BAIMĖ KAIP IŠMINTAS

2024 Autorius: Harry Day | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 15:49

Yra jausmų, kurie yra pažįstami absoliučiai visiems žmonėms. Baimė yra vienas iš tų jausmų. Jis visą gyvenimą eina kartu su mumis.

Baimė prasideda nuo pikto pabaisos iš vaikų pasakos baimės, tyko tamsoje savo nenuspėjamumu, aplenkia karčiu verksmu, bijodama likti viena, be mamos.

Mes augame, keičiamės, o baimė taip pat keičiasi, virsta baime, kad neišlaikys egzamino, nebus priimta bendraamžių, atstumta, išjuokta, nemylima, apleista, išduota, apleista.

Kuo daugiau norime gyvenime ir kuo vertingesni, tuo daugiau baimių jis gali išaugti - taip baimė būti nesėkmingai, skurdas, vienatvė, baimė būti nepriimtam mūsų visuomenėje, baimė atsiranda devalvacija, neatitinka artimųjų ar viršininko lūkesčių.

BAIMĖS PRIEŽASTY

Kodėl tai atsiranda? Tikriausiai todėl, kad gyvenimas mums nesuteikia šimtaprocentinių garantijų, ir bet kurią akimirką gali nutikti kažkas nemalonaus ar grėsmingo. Nes mes esame mirtingi kiekvieną akimirką, o ne nuo 80 metų, nes nežinome, kiek mums duota, kas mūsų laukia rytoj.

Mes vaikštome po šį trapų pasaulį, o baimė mus lydi ir yra įspėjamasis signalas. Jis bando mus pasiimti ten, kur mums gali nepavykti, bet taip pat gali tapti kliūtimi kelyje, sustoti ir neleisti mums būti laisviems, gyventi kažką svarbaus, įsisavinti kažką naujo. Nauji dalykai dažnai sukelia įtampą, netikrumą ir net baimę, nes nežinome, kas mūsų laukia ir kaip su tuo susitvarkysime, ar turime pakankamai jėgų, sugebėjimų, drąsos, ar galime.

XX amžiaus vokiečių filosofas Martinas Heideggeris sakė, kad baimė yra pagrindinė būties sąlyga. Baimė akivaizdžiai parodo tokias pasaulio savybes kaip trapumas, pastovumo trūkumas ir kondicionavimas.

SVEIKA IR PABAIG

Priklausomai nuo to, ką baimė mums daro, ją galima suskirstyti į sveiką ir skausmingą baimę. Koks skirtumas?

Sveika, tai yra tikroviška baimė yra tiesiogiai susijusi su grėsminga situacija ir atitinka ją savo tipu ir dydžiu. Vairuojant automobilį dideliu greičiu, visiškai natūralu bijoti avarijos, susidūrimo, bijoti prarasti valdymą. Jei vidury nakties eisite apleista gatve, plėšikų baimė bus sveika. Arba jei nesiruošėte egzaminui, tada baimė jo neišlaikyti bus visiškai tinkama situacijai.

Sveika baimė įspėja apie pavojų, padeda geriau suvokti kai kuriuos mūsų gyvenimui svarbius dalykus. Pavyzdžiui, žinios apie rūkymo keliamą pavojų rūkaliams nėra labai veiksmingos, tačiau jei žmogui pasakoma, kad jam gresia plaučių vėžys ar širdies priepuolis, ir žmogus jaučia baimę, tada yra didesnė tikimybė mesti rūkyti.

Skausminga baimė yra baimė, trukdanti žmogui daryti tai, ką jis apskritai gali. Skausminga baimė riboja, daro žmogų pasyvų, paralyžiuoja, iškreipia tikrovės suvokimą.

Jei, pavyzdžiui, žmogus bijo egzamino, nors yra pakankamai pasiruošęs ir žino, bet baimė jį paralyžiuoja tiek, kad gali trukdyti jam eiti į egzaminą, tai jau yra patologinė, tai yra skausminga baimė. Patologinė baimė yra baimė prarasti sąmonę, važiuoti metro, skraidyti lėktuvais ir pan. Visos šios baimės neleidžia žmogui gyventi, „verčia“vengti tam tikrų situacijų, atlikti apsauginius ritualus. Gyvenimas tampa apkrautas, kai kurie planai dėl baimių neįgyvendinami tiek, kad žmogus gali visiškai nustoti išeiti iš namų.

Kai baimė yra fiksuota, ji vėl ir vėl atsiranda kitose situacijose, sukelia fiksuotas gynybines reakcijas, apie tai kalbama kaip apie ligą. Šiuo atveju baimė dažnai yra neracionali, žmogus yra apsaugotas nuo ginčų (pavyzdžiui, lėktuvai yra saugiausia transporto priemonė), paaiškinimai mažai padeda,kodėl kilo baimė (kažkada tvanki atmosfera metro sukėlė alpimo būseną, po kurios metro buvo baimė nualpti).

Taigi galime sakyti, kad sveika baimė mus saugo, o skausminga baimė riboja, blokuoja, gali trukdyti mums suvokti save, suvokti kažką svarbaus ir vertingo gyvenime.

KOKS BAIMĖ

Dėl ko gali kilti baimė? Kiekvienas iš mūsų turi savo pažeidžiamumą, kuris yra įgyvendinamas su baime.

Garsus austrų psichoterapeutas Alfriedas Langle'as suskirstė baimes į 4 grupes pagal savo koncepciją apie keturias pagrindines motyvacijas, kurios skatina žmogų:

1. Baimė prarasti savo „skardinę“, sukelianti bejėgiškumo jausmą. Bejėgiškumas prieštarauja žmogaus esmei, todėl ją taip sunku patirti.

Tai taip pat apima kontrolės praradimo jausmą, už kurio slypi tas pats „negali“. Baimė dėl vidinio trapumo, kad negalėsite ištverti šio sunkaus gyvenimo. Dar viena baimė yra dėl šio pasaulio trapumo, kuriuo aš pasitikiu, bet bet kas gali atsitikti blogai. Ir kai tai atsitinka, baiminamasi pakartoti susiklosčiusią situaciją.

Pačioje jos gelmėje jaučiamas palaikymo praradimas, laikoma žemė, jausmas, kad aš krentu į Nieką.

2. Kita baimių kategorija - tai yra baimės, susijusios su vertės praradimo grėsme: sveikata, santykiai, pomėgiai, baimė būti izoliuotam ir vienam.

3. Yra savęs baimė: baimė vienatvės, baimė būti savimi, baimė prarasti pagarbą, atrasti savyje kažką negražaus, baimė negyventi savo gyvenimo, nesuvokti savęs, nesugebėti pasikliauti savimi, neapsaugoti savęs, negyventi kitų lūkesčius.

4. Ketvirta kategorija baimės yra susijusios su prasme, ateitimi, kontekstu: baimė dėl naujo ir nepažįstamo, netikrumo, abejonės, ar ši nauja ateitis turi ateitį, ar ji turi prasmę. Baimė, kad neturėsite laiko gyventi kažko svarbaus, patirti, suvokti tą vertingą, kurį laikote gyvenimo prasme.

Mirties baim

Viena stipriausių baimių, būdingų tik žmogui, yra mirties baimė, baimė Niekam, kas ateina su mirtimi. I. I. Mechnikovas savo darbe „Biologija ir medicina“pažymėjo, kad mirties baimė yra vienas iš pagrindinių bruožų, skiriančių žmones nuo gyvūnų.

Už daugelio kitų baimių slypi ta pati mirties baimė. Dažnai žmonės net negali kalbėti apie savo mirtį, ši tema jiems yra uždrausta, baisi, neįmanoma. Bet kadangi mirtis taip pat yra gyvenimo dalis, tos tvarkos dalis, pasauliui būdinga struktūra, kuri yra atrama žmogui (visi žinome, kad gyvenime yra gimimas, augimas, brendimas ir mirtis), ši tema turėtų būti nebijokite baimės, turite apie tai kalbėti ir įsivaizduoti mirtį.

Egzistencinė filosofija baimės prasmę įžvelgia tame, kad ji veda žmogų į klausimą: kaip aš galiu gyventi su tuo, kad vieną dieną aš mirsiu ir kad tai gali nutikti ir šiandien?

Jei šiandien turėčiau mirti, kas man būtų? Kas man miršta? Kas man yra mirtis? Tai klausimai, leidžiantys paliesti mirties temą, pažvelgti į ją, išgirsti save, kas viduje reaguoja į šiuos klausimus, kokie jausmai kyla, ko labiausiai bijau?

Paprastai kyla apgailestavimas, kad mirtis sunaikins tai, ką sukūrėme, kad neleis tęsti to, kas buvo pradėta, kas dar nebuvo padaryta, ką dar ketinate daryti. Mirties klausimas verčia mus akis į akį: ar aš pilnai gyvenu, ar suvokiu, ką laikau svarbiu? Negyvenamas, tuščias gyvenimas sustiprina mirties baimę. Jei gyvenimas alsuoja vertingu, svarbiu, prasmingu, tada mirtis nėra tokia baisi, ji yra gyvenimo tvarkos dalis, kuri taip pat teikia paramą.

BAIMĖS VERTYB

Padarę išvadą galime pasakyti, kad baimė turi prasmę, ji nurodo mus į svarbias gyvenimo sritis, neleidžia praleisti kažko mums svarbaus, atrodo, sako: „Pažvelk į savo gyvenimą, kur tau kažko trūksta? Kur yra jūsų tobulėjimo taškas? Ką turėtumėte sustiprinti savyje? Kokias pažiūras ir požiūrį reikėtų peržiūrėti?"

Kur yra baimė, ten auga ir vystosi. Mūsų gyvenime yra baimė, todėl mes tampame vyresni, stipresni, ramesni. Tiesą sakant, už baimės visada slypi vertingas jausmas: „Aš noriu gyventi!“.

Kadangi baimės jausmas visada patiriamas kaip tam tikras silpnumas, žemės netekimas po kojomis, struktūrą, kuri mus palaiko, sunaikinimas, tai darbas su baimėmis grindžiamas paramos, stabilumo paieškomis. Ko mums trūksta gyvenime, savyje, kad galėtume tvirtiau jaustis? Kokios sąlygos turi būti įvykdytos, kad galėtume būti stabilesni esamoje realybėje?

Kuo mažiau žmogus gali, tuo daugiau baimių turi, tuo nesaugiau jaučiasi pasaulyje. Vaikai paprastai turi daug baimių, nes jie vis dar turi labai mažai galimybių, jie nepakankamai žino apie pasaulį, jo sandarą, įstatymus. Suaugęs žmogus suranda dalykų, kurie daro jį stipresnį, padeda užpildyti esamą paramos trūkumą.

Ką galima padaryti dėl to?

1. Raskite didžiausią atramų skaičių pasaulyje ir savyje. Kas mane išlaiko lauke, kuo pasitikiu savyje?

2. Raskite erdves, kuriose jaučiuosi saugi. Kur jaučiuosi suprastas, apsaugotas pasaulis?

Tai leidžia dažniau emociškai jausti atramas, nešančias mano esybę, erdves, kuriose galiu būti, ir jausti saugumo jausmą. Kuo daugiau šių jausmų žmogus neša savyje, tuo užtikrinčiau jis eina per gyvenimą ir baimėms sunkiau jį sugriebti.

Esminis kovos su baimėmis elementas yra darbas su įtampa. Baimė visada siejama su įtampa, kurios alternatyva yra ramybės ir atsipalaidavimo būsena. Būtina įvairiais būdais (masažu, voniomis, mankšta, ramia veikla) atsipalaiduoti raumenų tonusą ir pajusti vidinę ramybę.

Darbas su kvėpavimu yra labai svarbus. Kai atsiranda baimė, ją neišvengiamai lydi kvėpavimo sutrikimas: mes sustingstame ir nustojame kvėpuoti, arba kvėpavimas tampa labai paviršutiniškas. Atitinkamai, dirbdami su baimėmis, turite atkreipti dėmesį į tai, kad kvėpavimas yra vienodas, pilvas, o ne krūtinė.

MATYK BAIMĘ VEID

Yra specialūs metodai, padedantys susidoroti su baimėmis. Vienas iš jų paremtas paradoksaliu noru to, kas sukelia baimę. Šį metodą sukūrė Viktoras Franklis, kuris jį pritaikė kovodamas su laukimo baimėmis.

Turėdamas daug humoro, žmogus trokšta to, ko bijo. Pagal principą „siaubinga pabaiga yra geriau nei nesibaigiantis siaubas“, žmogus, bijodamas viešai parausti, linki sau: „Na, jei turėsiu raudonuoti, tai padarysiu maksimaliai. Aš paraustau taip, kad švytėsiu kaip raudonas žibintas, mano skruostai švytės skaistalais, raudosiu kas 10 minučių, visiems parodysiu, kaip parausti! Linkiu sau to, nuo šiol reguliariai raudosiu viešumoje!"

Kiti psichologams ir psichoterapeutams žinomi darbo su baimėmis metodai priverčia žmogų užimti poziciją, susijusią su jo baime, priimti sprendimą bent kartą atlaikyti tai, kas gresia. Tai yra, mes kalbame apie tai, kaip pažvelgti į savo baimės veidą, leisti jai patekti į save, atlaikyti:

1 žingsnis: Kas nutiktų, jei įvyktų tai, ko bijau? Kas iš tikrųjų atsitiktų?

2 žingsnis: kaip tai būtų man? Kodėl tai būtų blogai?

3 žingsnis: ką aš turėčiau daryti?

Tokia akistata su baime tam tikru mastu leidžia patirti galimą tikrovę, kuri suvokiama kaip baisi, ir joje yra baimės išgydymo sėkla. Palengvėjimas ateina nuostabiu būdu, nes tuo pat metu kažkas išlaiko pasaulį, kažkoks gyvenimas tęsiasi, net labai liūdnas ir sunkus, kai nieko negali padaryti, bet tiesiog lik su juo, tegul būna. Toks pasinėrimas į pačias baimės gelmes yra tarsi pasinėrimas į bedugnės dugną, kur žemė vėl atsiranda po kojomis.

Ir jei kyla klausimas: jei aš negaliu to ištverti ir mirsiu? Taigi tai buvo mano gyvenimas

Mirties integravimas į gyvenimą išlaisvina mus iš baimės ir daro mus laisvus, gyvenimas tampa pilnesnis ir labiau jaučiasi gerai. Dėl to įvyksta vidinė ramybė: pripažįstu, kad gyvenimas gali būti toks, koks yra, o ne toks, kokį aš noriu matyti. Tai yra pagrindinė mūsų pamoka: gyvenimas turi teisę būti toks, koks yra. Mano užduotis yra sutikti ją realioje apraiškoje ir stengtis kuo geriau gyventi iš savęs, iš savo esmės, liekant savimi bet kurioje jos apraiškoje.